Avižonis Konstantinas

Konstantinas Avižonis – istorikas, mokslų dr. (1932), profesorius (1956), visuomenės veikėjas. P. Avižonio sūnus, V. Avižonio brolis.
Gimė 1909 m. sausio 29 d. Žagarėje.  1932 m. baigė Frydricho Vilhelmo universitetą Berlyne, čia apgynėm okslų daktaro disertaciją  (tema „Lietuvių bajorijos atsiradimas ir raida iki Lietuvos-Lenkijos unijos 1385“ (vok. k., išspausdinta 1932). 1933 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą (istorijos specialybė).
Nuo 1934 m. dėstė Klaipėdos prekybos institute. 1939–1940 m. buvo Lituanistikos instituto Kaune reikalų vedėjas ir mokslinis sekretorius. 1940–1943 m. dėstė Vilniaus universitete.
Parašė knygą „Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime Vazų laikais“ (1940).
1941–1944 buvo Istorijos instituto mokslinių veikalų redaktorius.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1944–1948 dirbo Friburgo universiteto  bibliotekoje. 1945–1947 m. dėstė Rusijos istoriją. 1946–1948 m. Pabaltijo universitete (Hamburge, vėliau Pinneberge) dėstė Lietuvos ir Rytų Europos kraštų istoriją.
1949 m.  persikėlė gyventi į JAV. Elono koledže ir Kanzaso universitete dėstė Europos šalių ir Rusijos istoriją, vokiečių kalbą.  
1953–1966 m. „Lietuvių enciklopedijos“ Rusijos ir Lenkijos istorijos skyrių redaktorius.
Parašė šias studijas: „Lietuvių kilimo iš Romėnų teorija XV ir XVI a.“ (1939), „Stanislovo Albrechto Radvilo „Memoriale“ (…) (1940), „Švietimas
Lietuvoje XVII a. pirmoje pusėje“ (1940–1941), „Lietuvos istorijos terminų žodynas“ (1978), „Baudžiavų istorija Lietuvoje“ (1978), „Lietuvos statutai“ (1978).
Jis yra knygos „Kovos metai dėl savosios spaudos“ (1957) vienas autorių.
Buvo Lietuvos istorijos, JAV istorikų draugijų narys.
K. Avižonis mirė 1969 m. balandžio 20 d. Chapel Hill (Š. Karolinos valstija, JAV. Jo palaikai 1998 m. perlaidoti Kaune, Petrašiūnų kapinėse.