Jonas Viktoras Kalvanas vyresnysis (1914–1995) – Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas, kultūros ir visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, vienas žymiausių XX a. liuteronų bažnyčios asmenybių. Gimė 1914 m. balandžio 24 d. kuršių šeimoje, Ruobežų sodyboje, netoli Nemunėlio upės, Biržų parapijoje. Mirė 1995 m. sausio 15 d. Kalvanų šeimoje augo trys sūnūs ir viena dukra.
Jonas Kalvanas mokėsi Biržų pradžios mokykloje ir gimnazijoje, kurią baigęs 1933–1936 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto Evangelikų teologijos fakultete. Teologijos fakultetą uždarius, 1937–1939 m. studijas tęsė Latvijoje –Rygos universiteto teologijos fakultetą baigė gaudamas teologijos licenciato laipsnį. 1940 m. liepos 28 d. ordinuotas kunigu Tauragėje. Kunigavo Tauragės, Sartininkų, Batakių, Skaudvilės ir kitose parapijose, taip pat aptarnavo latviškai kalbančias Lietuvos liuteronų bažnyčios parapijas. Nuo 1941 m. buvo renkamas konsistorijos nariu. J. Kalvano pastangomis 1946 m. iškilmingai paminėtas Martyno Liuterio 400 metų mirties jubiliejus. Jis daug kuo prisidėjo, kad 1947 m. būtų paminėtas pirmosios lietuviškos spausdintos knygos, Martyno Mažvydo katekizmo 400 metų jubiliejus, Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčia pavadinta Martyno Mažvydo vardu. 1969 m. birželio 18 d. Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia tapo Pasaulinės liuteronų sąjungos nare. 1970 m. evangelikų liuteronų sinode J. Kalvanas buvo išrinktas Konsisterijos pirmininku. 1976 m. birželio 20 d. išrinktas bažnyčios vyskupu.
1977 m. vyskupas J. Kalvanas dalyvavo Pasaulinės liuteronų sąjungos VI suvažiavime Tanzanijoje. 1982 m. jo dėka išleista „Giesmių – Maldų knygelė“, kurioje paskelbta 330 giesmių. Vyskupas rūpinasi naujų kunigų ruošimu, daug savo teologinių straipsnių paskelbė užsienio spaudoje. Švenčiant K. Donelaičio 275-ąsias gimimo metines ir M. Mažvydo 425-ąsias mirties metines, 1988 m. Konsistorija, vadovaujama J. Kalvano, paruošė ir išleido Lietuvos evangelikų bažnyčioms skirtą „Giesmių ir maldų knygelės“ trečiąją laidą, kurioje išspausdintos 376 giesmės. 1990 m. J. Kalvano rūpesčiu atkurtas evangelikų bažnyčioms skirtas laikraštis „Lietuvos evangelikų kelias“, tais pačiais metais iškilmingai pažymėtas kunigo J. Bretkūno Biblijos 400 metų jubiliejus ir vyskupo Jono Kalvano darbo Tauragėje 50-osios metinės.
Jis dėjo daug pastangų, kad bažnyčia atsilaikytų prieš Sovietinę priespaudą, stengėsi, kad bažnyčia būtų reprezentuojama Europos ir pasaulinėse liuteroniškose bei ekumeninėse konferencijose. Jo pastangomis 1968 m. bažnyčia buvo priimta į Pasaulinę Liuteronų sąjungą. 1977–1984 m. jis buvo PLS vykdomojo komiteto narys. Vyskupas sovietiniais metais rūpinosi bažnyčios leidybine veikla, vadovavo liuteroniškos literatūros rengimui. Nuo 1955 m. jis kartu su kitais kunigais leido Evangelikų Bažnyčios Kalendorių, kurio daugumą numerių parengė asmeniškai, buvo giesmyno „Giesmių ir Maldų Knygelė“ (1982 m., 1988 m.) bei bažnyčios žurnalo „Lietuvos Evangelikų Kelias“ (1990–1995 m.) redaktorius, leidinio „Dievas ir Gamta“ (1994 m.) autorius. J. Kalvanas buvo Martyno Mažvydo katekizmo 450 metų sukakties minėjimo komisijos narys, paminklo Martynui Mažvydui vertinimo komisijos narys. Vyskupas vadovavo liturginėms apeigoms 1991 m. Bitėnų kapinaitėse perlaidojant Vilhelmą Storostą Vydūną, 1994 m. Priekulės parapijos Elniškės kapinėse perlaidojant kun. prof. dr. Vilių Gaigalaitį bei jo žmoną Mariją. J. Kalvanas dalyvavo steigiant Klaipėdos universiteto Teologijos Katedrą, skaitė joje paskaitas, pasirašė tarpbažnytinės bendrystės sutartį su Vokietijos Lipės krašto ev. liut. Bažnyčia (1992 m.), JAV Evangelikų liuteronų bažnyčios Grand Canyon sinodu (1994 m.).
Vyskupas Jonas Kalvanas ne tik ištikimai rūpinosi bažnyčia, bet kartu buvo geras šeimos tėvas. 1946 m. jis vedė mokytoją Martą Račkauskaitę. Dievas juos dosniai palaimino – jie užaugino 6 vaikus: Kristiną, Ireną, Joną, Juliją, Viktoriją ir Aną. Būdamas nepaprastai užimtas jis sąžiningai atliko savo tėvišką pareigą, perdavė tikėjimą savo vaikams. Jo sūnus Jonas Viktoras (1948–2003) 1995 m. sinode buvo išrinktas bažnyčios vyskupu.
Vykupas J. Kalvanas mirė staigia mirtimi 1995 m. sausio 15 d. Jis palaidotas Tauragės parapijos Joniškės kapinėse.
Parengė Danutė Mukienė
Tekstas paskelbtas vykdant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
