Vasaris Visarijonas Gorodeckis (1873–1940) – mokslininkas, energetikos specialistas, profesorius. Jo tėvai buvo Zigmantas Juozas Gorodeckis ir Juozapota Gorodeckienė
Gimė 1873 m. vasario 22 d. Paluknio kaime (Šiluvos vls., Raseinių r.). Mokėsi Charkovo (Ukraina) gimnazijoje, 1878 m. baigė Charkovo technologijos institutą. 1898–1914 m. dirbo Charkovo garvežių gamykloje, Nikolajevo laivų statykloje ir kitur. 1914–1915 m. buvo Peterburgo politechnikos instituto lektorius.
1923 m. grįžo į Lietuvą. Tada lietuvių kalbos jau nebemokėjo. Kalbos pramoko bendraudamas su tuomet dešimtmečiu Stasiu Gorodeckiu, gimusiu Rusijoje ir mokėjusiu tiek lietuvių, tiek ir rusų kalbas. S. Gorodeckis pirmuosius metus vis lydėdavo V. V. Gorodeckį ir jam vertėjaudavo.
Lietuvoje V. V. Gorodeckis pradėjo dirbti Lietuvos universiteto (vėliau Vytauto Didžiojo univbersitetas) Variklių (vėliau garo mašinų ir katilų) katedroje – dėstė techninės termodinamikos, mechaninės šilumos teorijos, garo katilų bei garo mašinų ir vidaus degimo variklių kursus.
Nuo 1924 m. buvo Aukštųjų karininkų kursų, nuo 1930 m. – Dotnuvos žemės ūkio akademijos lektorius
1926–1930 m. vadovavo šio universiteto (dabar Kauno technologijos universiteto) Šilumos ir atomo energetikos / Taikomosios mechanikos) katedrai.
1935 m. parengė spaudai ir išleido pirmąjį techninės termodinamikos vadovėlį lietuvių kalba (apimtis 221 puslapis).
Nuo 1936 m. buvo Lietuvos energijos komiteto Šiluminės komisijos kooptuotas narys.
1937 m. jam suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus vardas.
Buvo vedęs du kartus. Jo žmonos buvo Agnija Gorodeckaja ir Sofija Gorodeckienė. Turėjo sūnų inžinierių matininką Kostą Konstantiną Gorodeckį (gimė 1902 m. Charkove, mirė 1974 m. Venesueloje). Jo sesuo buvo Elena Gorodeckaitė.
Mirė 1940 m. rugpjūčio 13 d. Kaune. Palaidotas giminės sodyboje Šiluvoje (Raseinių r.).
Parengė Danutė Mukienė
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022: Žemaičiai Vilniuje“