Jonas Kauneckas – katalikų kunigas, vyskupas, monsinjoras, Pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui, tikinčiųjų teisių sąjūdžio dalyvis.
Gimė 1938 m. birželio 6 d. Krinčino valsčiaus Trajoniškio kaimo (dabartinio Pasvalio rajono teritorija) valstiečių šeimoje. 1945–1949 m. mokėsi Sintautų pradžios mokykloje, 1949–1953 m. – Krinčino septynmetėje, 1953–1954 m. – Pasvalio vidurinėje mokykloje.
1954–1958 m. studijavo Panevėžio hidromelioracijos technikume. 1958–1959 m. dirbo techniku Tauragės Melioracijos mašinų stotyje, 1959–1963 m. – darbų vykdytoju Alytaus Melioracijos statybos valdyboje, 1963–1972 m. – vyr. inžinieriumi Alytaus Sausinimo sistemų valdyboje.
1964–1968 m. neakivaizdiniu būdu studijavo vokiečių kalbą Maskvos aukštuosiuose užsienio kalbų kursuose, 1968–1972 m. lietuvių kalbą ir literatūrą – Vilniaus universitete.
Nuo 1959 m. kasmet mėgindavo stoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, tačiau sovietų valdžia vis neleisdavo jo priimti. Vis dėlto 1972 m. jį į kunigų seminariją priėmė. Baigęs seminariją, 1977 m. gegužės 22 d. buvo įšventintas į kunigus.
1977–1983 m. dirbo Telšių katedros vikaru, vėliau – Skaudvilės ir Adakavo klebonas.
1990 m. paskirtas atkurtos Telšių kunigų seminarijos vicerektoriumi ir seminarijos dėstytoju. Nuo 1993 m. buvo Telšių seminarijos dvasios vadas, tais pačiais 1993-aisiais metais Popiežius jam suteikė monsinjoro titulą.
2000 m. gegužės 13 d. nominuotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupu augziliaru. Vyskupu konsekruotas 2000 m. rugpjūčio 5 d.
2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II vyskupą Joną Kaunecką paskyrė Panevėžio vyskupu. Vyskupo Jono Kaunecko ingresas į Panevėžio katedrą vyko 2002 m. vasario 17 d. Panevėžio vyskupas jis buvo 2002–2013 metais.
1978–1984 m. buvo Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto narys, nuo 1990 m. – Telšių vyskupijos kunigų tarybos narys, nuo 1994 m. – Telšių vyskupijos konsultorių kolegijos narys, nuo 1994 m. – Telšių ateitininkų dvasios vadas, nuo 2000 m. – Ateitininkų federacijos dvasios tėvas.
2002–2005 m. buvo Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) Nuolatinės tarybos narys, 2002–2005 m. – LVK Pasauliečių apaštalavimo tarybos pirmininkas. 2011 m. spalio 26 d. trejų metų kadencijai išrinktas „Iustitia et Pax“ komiteto pirmininku, 2014 m. spalio 29 d. perrinktas šioms pareigoms dar vienai kadencijai.
1970–1989 m. bendradarbiavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“, pogrindiniuose leidiniuose „Alma Mater“, „Aušra“, „Dievas ir Tėvynė“, „Rūpintojėlis“, daugino ir platino katalikiško ir patriotinio turinio literatūrą, įsteigė pogrindinį laikraštį „Lietuvos ateitis“ (1978 Telšiuose, suredagavo 3 jo numerius). 1971 rinko parašus Lietuvos Romos katalikų memorandumui. 1978–84 Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys, sekretorius.
Studijuodamas Kauno kunigų seminarijoje organizavo nelegalios spaudos platinimą tarp seminarijos klierikų. 1971 m. rinko parašus Lietuvos Romos katalikų memorandumui, reikalaujančiam Lietuvoje tikėjimo laisvės. 1978–1984 m. buvo Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto vienas iš steigėjų, narys, sekretorius.1977–89 parašė ir išsiuntinėjo sovietų valdžios įstaigoms 53 protestus dėl tikinčiųjų teisių pažeidimų. 1977–89 buvo pogrindinės jaunimo organizacijos „Eucharistijos bičiuliai“ vadovas Telšių vyskupijoje.
1977–1984 m. Telšiuose platino rusišką pogrindinį leidinį „Chronika tekuščich sobytij“. 1984–1989 m. platino pogrindžio leidinius bei literatūrą Skaudvilėje. 1978–1989 m. vykdavo į misijines keliones pas Sibiro katalikus vokiečius.
Krekenavos bazilikos šventoriuje vyskupo J. Kaunecko iniciatyva ir lėšomis pastatyta skulptūra kunigo ir vieno iš 1863–1864 m. sukilimo vadų Antano Mackevičiaus atminimui.
J. Kauneckas yra aktyvus blaivybės sąjūdžio veiklų dalyvis. Už blaivybę skatinančius pamokslus bei visuomeninę veiklą 2003 m. pelnė Nacionalinės žalingų įpročių prevencijos tarybos Vyskupo Motiejaus Valančiaus literatūrinio konkurso blaivybės tema laureato diplomą.
Nuo 2013 m. birželio 6 d. yra Panevėžio vyskupas emeritas, nuo 2022 m. – Telšių kunigų seminarijos dėstytojas.
Parašė atsiminimų knygą „Prieš visus vėjus“ (Vilnius, 2022).
1998 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi už narsą, pasiaukojimą ir ištvermę, kovojant dėl tautos laisvės bei ginant žmogaus teises okupuotoje Lietuvoje.
2014 m. – Gabrielės Petkevičaitės‑Bitės atminimo medalis už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui.
2005 m. jam suteiktas Telšių miesto garbės piliečio vardas, – 2008 m. – Pasvalio krašto garbės piliečio vardas, 2018 m. – Panevėžio rajono garbės piliečio vardas.
NAUDOTA LITERATŪRA:
- „Jonas Kauneckas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-kauneckas/.
- „Jonas Kauneckas“, Lietuvos vyskupų konfederacija: https://lvk.lcn.lt/nariai/emeritai/kauneckas.html.
- „Jonas Kauneckas“, Vikipedija. Laisvoji enciklopedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Kauneckas.