Valerijonas Galdikas – aktorius, dailininkas grafikas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas. Gimė 1923 m. rugsėjo 12 d. Telšių apskrities Žarėnų valsčiaus Šilų kaime.
V. Galdikas į Telšiuose kuriamą profesionalų Žemaičių teatrą įsijungė 1944 metais. Tada jis režisierės Elenos Žalinkevičaitės-Petrauskienės (Alės Sidabraitės) pastatytame L. Fodoro spektaklyje „Brandos atestatas“ sukūrė Tamaš Rudnay vaidmenį. A. Domanto-Sakalausko spektaklyje „Pūkio pinigai“ (rež. Napoleonas Bernotas) Valerijonui buvo patikėtas Konstanto Ridmeikio vaidmuo. Jis vaidino ir 1945 m. N. Bernoto Telšiuose pastatytoje K. Binkio dramoje „Atžalynas“ – joje sukūrė Motiejaus vaidmenį, vaidindavo ir šio teatro spektaklių masinėse scenose. 1944 m. jis besikuriančiame žemaičių teatre debiutavo ir kaip dailininkas – sukūrė dekoracijas šiame teatre pastatytam V. Adomėno spektakliui „Svetimos plunksnos“ (rež. N. Bernotas).
Į Telšiuose įkurtą profesionalų Žemaičių teatrą laikinai eiti dailininko pareigas V. Galdikas buvo priimtas 1945 m. sausio 1 d. (jis buvo pirmasis šio jau oficialiai įteisinto profesionalaus teatro dailininkas). Nuo 1945 m. balandžio 1 d. iki rugsėjo 11 d. V. Galdikas dirbo šio teatro aktoriumi.
Savo dailės kūrinius V. Galdikas parodose pradėjo eksponuoti 1943 m. Telšiuose surengtoje parodoje. 1948 m. jis baigė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1950 m. – Vilniaus dailės institutą.
Tarp V. Galdiko vertingiausių dailės kūrinių – estampai („Vilnius“ 1972 m., „M. K. Čiurlionis“ 1975 m., ciklai „Kinietiškas ciklas“ 1958 m., „Vasaros atostogos Skiemonyse“ 1963 m., „Lietuvių liaudies dainos“ 1965-1970 m., Lietuvių liaudies daina „Aš atsisakiau savo močiutei“, 14 estampų, Lietuvių liaudies daina „Oi lekia lekia gulbių pulkelis“, 18 estampų; abu ciklai 1970 m.) ir ekslibrisai. Yra nuliejęs ir akvarelių. Jo kūriniai yra aiškios, lakoniškos kompozicijos, dekoratyvūs. Specialistai pažymi, kad jiems būdinga storų štrichų ir linijų raižyba, didelės kontrastingos dėmės. Individualios savo kūrybos parodų yra surengęs Vilniuje – 1973 m., 1983 m., 1993 m., 1998 m., 2003 metais.
Medžio raižiniais, linoraižiniais V. Galdikas yra apipavidalinęsir iliustravęs nemažai knygų, tarp jų: Aleksandras Gudaitis-Guzevičius. „Broliai“, 4 kn. 1951-1955 m.; Petras Cvirka. „Žemė maitintoja“, 1956 m.; Vaižgantas. „Dėdės ir dėdienės“, 1956 m.; Julius Janonis. „Raštai“, T. 2. 1956 m.; Julius Janonis. „Pūslėtosioms rankoms“, 1973 m.; Vincas Krėvė. „Raganius“, 1958 m.; Vincas Krėvė. „Bedievis“, 1966 m.; Jonas Biliūnas. „Lazda“, 1959 m.; „Lietuvių liaudies dainos“, 1965 m., rusų k.; Maironis. „Jūratė ir Kastytis“, 1968 m.; Maironis. „Pavasario balsai“, 1970 m.; Kristijonas Donelaitis. „Metai“, 1993 m.; Adomas Mickevičius. „Ponas Tadas“, 1998 m.
V. Galdiko darbų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje. 1977 m. Vilniuje išleista knyga „Valerijonas Galdikas“.
Mirė V. Galdikas 2012 m. spalio 18 d. Vilniuje, būdamas 89 metų amžiaus. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Literatūra:
1.Gasiūnas Vladas, „Valerijonas Galdikas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 6, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004.
Parengė Danutė Mukienė (Ramonaitė)