Kneitienė (Griciūtė, Mikštienė) Julija

Teatre save vertinu kaip „neramią dūšią“ – esu amžinai nepatenkinta esama tvarka, požiūriu į darbą. Visą laiką norisi siekti profesionalumo, tobulumo. Tiesiog pedantiškai ruošiuosi spektakliams. Prieš išeidama į sceną būnu pikta kaip širšė – geriau manęs nelieskit, nekalbinkit, nes aš jau ne aš, o toji, kuri bus scenoje.“

Vaikystėje, kaip ir daugelis mergaičių, svajojau apie aktorės profesiją, džiaugiuosi, kad ta svajonė tapo realybe – teatro, kaip ir mėgėjiško, kerams atiduodu daugiau kaip du trečdalius savo laiko. Gerai, kad nė vienas mūsų laiko nematuoja pinigais, netampa komersantais, nes menas nepakenčia melo. Džiaugiuosi bendraminčių būry radusi savo išraiškos, savo gyvenimo būdą.“

    Julija Kneitienė

 

Julija Kneitienė (Griciūtė, Mikštienė) – pedagogė, choreografė, Telšių Žemaitės dramos teatro aktorė. Gimė Šiaulių rajono Grežeškių kaime. Vėliau, kai mergaitei buvo ketveri, šeima persikėlė gyventi į Gargždus. Čia ji baigė vidurinę mokyklą, pamėgo scenos meną – muziką, teatrą, šokį, dainą. Mokykloje buvo tradicija kasmet parengti koncertą tėveliams ir miesto visuomenei. Šiuose koncertuose ji dalyvaudavo nuo mažens. Dar mokėsi pirmoje klasėje, kai pradėjo dalyvauti poetinėse kompozicijose. Savo pirmąjį vaidmenį sukūrė taip pat besimokydama pradinėje – būdama trečiokė. Tada vaidino spektaklyje „Karalius taškas“. Baigusi vidurinę stojo į Vilniaus valstybinę konservatoriją – nuo mažens svajojo tapti aktore, tačiau neįveikė tuomet čia buvusio didelio konkurso. Tada įstojo studijuoti choreografiją į tuometinius Klaipėdos fakultetus. Studijuodama dainavo Liaudies operos statytose operose – J. Štrauso „Čigonų baronas“, G. Doniceti „Meilės eliksyras“.

1974 m., baigusi choreografijos studijas Klaipėdoje pagal paskyrimą atvyko į Telšius ir čia pradėjo dirbti Kultūros rūmų choreografe – šokių kolektyvo vadove. Kai po metų Telšiuose pradėjo veikti Kultūros mokykla (vėliau – Telšių aukštesnioji taikomosios dailės mokykla), įsidarbino ten dėstytoja, vėliau tapo vyr. dėstytoja.

Á miesto kultūrinį gyvenimą aktyviai įsijungė vos atvykusi gyventi į Telšius – dainavo ansambliuose, vaidino agitbrigadų parengtose programose, kūrė vaidmenis ir choreografiją Žemaitės dramos teatre. Šiame teatre ji kuria jau daugiau negu 40 metų – iki savo penkiasdešimtmečio čia jau buvo sukūrusi 27 vaidmenis, 9 spektakliams – choreografiją, vaidinusi daugiau negu 400 spektaklių.1 

Pirmas spektaklis, kuriame ji sukūrė vaidmenį jau lankydama Žemaitės dramos teatrą, buvo „Aštuonios mylinčios moterys“. Jai pačiai labiausiai patinka Fervinel vaidmuo spektaklyje „Tamsioji komedija“ bei Mašos J. Erdmano „Savižudyje“. Pirmuoju atveju Julijai reikėjo vaidinti išgeriančią ir atsipalaiduojančią moterį, antruoju – buities rūpesčių išvargintą moterį. Pasak Julijos, šis vaidmuo jai buvo mielas todėl, kad „nereikėjo stengtis būti gražiai, patraukliai, be to, šis personažas – daugelio mūsų moterų prototipas“.2 Patiko Julijai kurti ir Anelikę Žemaitės „Piršlybose“ bei daugelį kitų vaidmenų. Kuriant spektaklius bendradarbiavo su režisieriais Laima Adomaitiene, Kastyčiu Brazausku, Jonu Buziliausku, Stefa Galkauskaite, Ramūnu Kulikausku, Antanu Miliniu, Gintaru Norkumi, Laimute Pocevičiene, Raimondu Šilansku, Regina Ročiute, Albertu Vilimu. Daugelį metų dirbo dėstytoja, lektore Žemaitijos kolegijos Telšių fakultete.

Ji yra kūrusi choreografiją ir Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijų „Aglija“ bei „Savi“ spektakliams. Ryškiai į jos kūrybinę biografiją įsirėžė 1996 m. studijos „Aglija“ pastatytam K. Lukoševič spektakliui „Gėlėse“ sukurta choreografija. Pasak Julijos, pirmą kartą šio teatro istorijoje „aktoriai turėjo ne tik jausti, vaidinti, kalbėti, bet ir šokti. Choreografijoje tai buvo nauja, niekur nematyta. Tai tarsi eksperimentas, bandymas sujungti du atskirus meno žanrus – dramą ir šokį. Spektaklis tik patvirtino, kad tai įmanoma.“3

2002 m. pabandė režisierės darbą – kartu su tuo metu veikusio Nepriklausomų aktorių klubo „Amplua“ nare Rasa Šlevinskaite-Bytautiene pastatė Žemaitės „Marčią“. Šis spektaklis buvo daug metų vaidinamas, turėjo didelį pasisekimą.

Už prasmingą teatrinę veiklą tarptautinio festivalio „Teatras – Tautos sparnai“ metu Julija yra apdovanota Nacionalinio liaudies kultūros centro padėkos raštu. Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ 2013 m. už sukurtą Pamelos vaidmenį spektaklyje „Orkestras“ J. Kneitienei suteikta ryškiausio moters epizodinio vaidmens atlikėjos nominacija.4 Puikiai Julija vaidina ir paskutiniais metais Žemaitės teatre pastatytuose spektakliuose.

_________________________ 

1 Dapkutė Justina, „Deganti meile teatrui ir scenai“, Kalvotoji Žemaitija (Telšiai), 2003-02-04, Nr 14 (7965), p. 8.

2 Katutytė Laima, „Esu tokia, kokia esu“, Vakarų Lietuva, 2003 m., nr. 4

Ten pat.

4 „Teatras – galimybė pabūti tuo, kuo gyvenime nesi…“, Telšių žinios“ http://tzinios.lt/teatsras-gaslismysb-pasbsti-tuo-kuo-gysvesnisme-nessi/, 2013-01-14, žr. 2017-11-12.

Parengė Danutė Mukienė (Ramonaitė)

Smush Image Compression and Optimization Skip to content