Romualdas Juknevičius – aktorius ir režisierius. Gimė Sankt-Peterburge 1906 m. spalio 18 d. (senuoju stiliumi – spalio 5 d.). Iš pradžių mokėsi Sankt Peterburge, mokykloje prie Romos katalikų šv. Kotrynos bažnyčios. 1918 m. šeimai sugrįžus gyventi į Lietuvą, kartu su tėvais įsikūrė Vilniuje, pradėjo mokytis čia veikusioje Vilniaus mokytojų ir auklėtojų valdybos antrosios berniukų gimnazijos antroje klasėje. 1919–1921 m. gyveno ir mokėsi Liepojoje (Latvija), 1921–1926 m. – Kauno aukštesniojoje komercijos mokykloje. 1926 m. rugsėjo – 1927 m. balandžio mėnesiais studijavo Lietuvos universitete Kaune. 1927 m. įstojo į Čikagos universitetą (JAV). 1928 m. sugrįžo į Kauną ir tęsė mokslus Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Studijuodamas Kaune lankė ir Balio Sruogos teatro seminarus. 1929–1932 m. teatro žinias gilino Kaune prie Valstybės teatro veikusios vaidybos mokyklos Andriaus Olekos-Žilinsko surinktame kurse. Jis buvo vienas iš 1931 m. pradėjusios veikti studentų teatro draugijos „Stedra“ įkūrėjų. Joje debiutavo kaip režisierius – čia R. Juknevičius 1931 m. pastatė savo pirmąjį spektaklį – Moljero komediją „Skrajojantis gydytojas“.
1931–1933 m. vaidino Valstybės teatre, 1933–1934 m. buvo Jaunųjų teatro aktorius bei A. Olekos-Žilinsko padėjėjas. 1934–1936 m. stažavosi Maskvos teatruose kaip režisierius, dirbo režisieriumi praktikantu pas Vsevalodą Mejercholdą, 1936–1939 m. – Valstybės teatro Klaipėdos skyriuje aktoriumi ir režisieriumi, o 1939–1940 m. tokiais pat pareigas ėjo Valstybės teatre Kaune. 1940–1944 m. jo iniciatyva įsteigtas Vilniaus dramos teatras (dabar – Lietuvos nacionalinis dramos teatras). R. Juknevičius buvo šio teatro pirmasis direktorius ir meno vadovas, 1945–1946 m. – režisierius. Jis pastatė ir pirmąjį šio teatro spektaklį – Hermano Hejermanso dramą „Viltis“.
Valdžiai pateikus jam politinio pobūdžio kaltinimus, 1946 m. iš šio teatro direktoriaus ir vyriausiojo režisieriaus pareigų buvo atleistas, o jo režisuoti spektakliai iš teatro repertuaro išbraukti. Tada R. Juknevičius išvyko į Žemaitiją (realiai jis ten buvo ištremtas), 1946–1948 m. dirbo Telšių Žemaičių teatro režisieriumi. Gyveno kukliame bute mediniame name Ežero gatvėje. Tuo laikotarpiu jį palaikė Vilniuje likę draugai. Jo aplankyti į Telšius atvykdavo tuometinis Meno reikalų Valdybos viršininkas, būsimasis kultūros ministras Juozas Banaitis ir aktorė Kazimiera Kymantaitė, kiti bičiuliai. Telšiuose statant spektaklius didžiausi jo pagalbininkai buvo aktoriai A. Petkevičius, O. Knapkytė, R. Vosyliūtė ir keletas kitų. Pirmieji Telšiuose režisuoti R. Juknevičiaus spektakliai Žemaičių dramos teatro repertuare atsirado 1946 m. rudenį – tai buvo jo paties intermedija „Čekis pareiškėjui“, pritaikyta rodyti žemdirbiams rudens sėjos metu, ir Konstantino Simonovo pjesė „Taip ir bus“. 1946 m. spalio–gruodžio mėnesiais spektaklis „Taip ir bus“ suvaidintas dvylika kartų. Telšiuose R. Juknevičius pastatė ir Aleksandro Ostrovskio „Augintinę“, kuri 1948 m. Kaune buvo parodyta ten vykusiame mėgėjiškų teatrų festivalyje. Žiūrovai, vertinimo komisija šį spektaklį sutiko itin palankiai ir skyrė jam pirmąją vietą.
Telšiuose R. Juknevičius išugdė nemažai puikių aktorių, tarp jų ir Ievą Gurinaitė-Paskienę, Joną Šimkų, Oną Zališauskaitė bei keletą kitų.
1948 m. draugams, Juozui Banaičiui padedant R. Juknevičiaus buvo perkeltas dirbti režisieriumi į Klaipėdos dramos teatrą. 1949–1952 m. jis buvo šio teatro vyr. režisierius. Gyvendamas Klaipėdoje vedė aktorę Oną Knapkytę. 1952 m. jie persikėlė gyventi į Kauną. Čia R. Juknevičius 1952–1953 m. dirbo Kauno muzikinio dramos teatro vyr. režisieriumi. Vėliau kelias pasuko į Vilnių. Čia R. Juknevičius dešimt metų (1953–1963) dirbo Lietuvos dramos teatro režisieriumi. Tuo pat metu (1955–1959) jis dėstė Lietuvos TSR valstybinėje konservatorijoje, o 1962–1963 m. – tuometiniame Vilniaus valstybiniame Vinco Kapsuko universitete (dabar Vilniaus universitetas).
1956 m. R. Juknevičius režisavo filmą „Ignotas grįžo namo“, 1959 m. kino filme „Julius Janonis“ sukūrė Pulkininko vaidmenį (rež.: Balys Bratkauskas, Vytautas Dabašinskas).
Mirė 1963 m. balandžio 13 d. Vilniuje.
2007 m. Telšių Žemaitės dramos teatro fojė atidengtas Romualdo Juknevičiaus biustas (skulptorius Romualdas Kvintas).
Svarbesni R. Juknevičiaus režisuoti spektakliai:
- Moljeras „Skrajojantis gydytojas“ (1931 m.);
- Hejermanso „Viltis“ (1936 m. Klaipėdoje ir 1940 m. Vilniuje);
- Hauptmano „Prieš saulėleidį“ (1939 m.);
- Panjolio „Topazas“ (1940 m.);
- Kleisto „Sukultas ąsotis“ (1941 m.);
- Ibseno „Nora“ (1941 m.);
- Bilingerio „Gigantas“ (1944 m.);
- Čechovo vodeviliai „Piršlybos“, „Meška“, „Jubiliejus“ (1945 m.);
- Gogolio „Vedybos“ (1947 m.);
- Ostrovskio „Be kaltės kaltieji“ (1949 m.);
- Čechovo „Dėdė Vania“ (1954 m.);
- Sruogos „Apyaušrio dalia“ (1956 m.);
- Ignotas grįžo namo (1956 m.);
- Lermontovo „Maskaradas“ (1960 m.);
- Turgenevo „Mėnuo kaime“ (1962 m.);
Svarbesni vaidmenys:
- Perdikatas – A. Miusė „Meile nežaidžiama“, 1933 m.;
- Jogaila – B. Sruogos „Milžino paunksmė“, 1934 m.;
- Jepichodovas – A. Čechovo „Vyšnių sodas“, 1945 m.;
- Pulkininkas – „Julius Janonis“, rež. Balys Bratkauskas, Vytautas Dabašinskas, 1959 m.
Parengė Danutė Mukienė (Ramonaitė)