M. K. Oginskis dar gyvas būdamas sau pasistatė paminklą, kuris, net ir praėjus daugiau negu 200 metų yra plačiai žinomas pasaulyje. Tai – jo genealūs muzikiniai kūriniai, didelę išliekamąją vertę turintys „Atsiminimai“, „Laiškai apie muziką“ ir kitas rašytinis palikimas bei jo nuopelnai šalies valstybinio ir politinio gyvenimo srityse.
Nėra atlikta tyrimų ir neturima tikslių duomenų, kiek ir kokių paminklų bei kitokių objektų, skirtų M. K. Oginskio atminimui įamžinti, yra sukurta Europoje ir kitose pasaulio šalyse.
Antkapinis paminklas amžinojo poilsio vietoje
Pirmasis M. K. Oginskiui skirtas paminklas yra antkapinis. Jis puošia M. K Oginskio amžinojo poilsio vietą Florencija (Italija) Santa Crose bazilikos (Basilica di Santa Croce).
M. K. Oginskio dukra Ema kartu su vyru Ipolitu pasirūpino, kad jo tėvas būtų palaidotas Florencijos vienuolyno kapinėse prie Santa Marija Novela bažnyčios. Po kurio laiko M. K. Oginskio žmonos Marijos de Neri rūpesčiu M. K. Oginskio palaikai buvo perkelti į Santa Crose panteoną (Basilica di Santa Croce) – dešinėje jo pusėje esančią koplyčią (Capella castelliani de santissimo) ir užsakė padaryti antkapinį paminklą iš balto Kararos marmuro.
Santa Crose bazilika yra pagrindinė pranciškonų ordino šventykla, iškilių Italijos mokslo, meno, valstybės veikėjų, tarp jų ir Mikelandželo Buonaročio (Michelangelo Buonarroti, 1475– 1564), Galilėjo Galilėjaus (Galileo Galilei,1564–1642), Leonardo Bruni (Leonardo Bruni /Aretino, 1370–1444), Nikolo Makiavelio (Niccolò Machiavelli, 1469–1527), Džoakinas Rosinis (Gioacchino Antonio Rossini, 1792–1868) ir kt. palaikai.
Spėjama, kad antkapiniame paminkle yra įamžinta vyro gedinti jo žmona Marija de Neri, nes šioje skulptūros įamžinta moteris labai panaši į dailininko Aleksandro Liudviko Molinario (Aleksander Ludwik Molinari, 1805–1868) nutapytą Marijos de Neri portretą, saugomą Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
Kiti žinomi paminklai, memorialinės lentos
2015 m. rugsėjo 26 d., Mykolo Kleopo Oginskio minint 250-ąsias gimimo metines, paminklas jam ir jo palikuonims atidengtas Rietave (skulptūros autorius – Regimantas Midvikis. 2015 m. vasarą skulptoriui mirus, šią skulptūrą kurti užbaigė jo kolegos, vadovaujami architekto Vytenio Mazurkevičiaus. Paminkle yra įamžintas Oginskių herbo heraldinį simbolį – lelija.
Paminklas Mykolui Kleopui Oginskiui Maladečinos mieste (Baltarusija) prie Maladečinos M. K. Oginskio muzikos kolegijos. Skulptorius Valerijonas Januškevičius (Valiaryan Yanushkevich). Paminklas atidengtas 2001 m.
Atminimo lenta, prie Maladečinos muzikos kolegijos pastato. Atidengta 1995 m. lapkričio mėn., minint M. K. Oginskio 230-ies gimimo metinių sukaktį ir M. K. Oginskio vardo suteikimo šiai kolegijai proga. Autorius – skulptorius Valerijonas Januškevičius (Valiaryan Yanushkevich).
Paminklas priešais Guzovo dvaro rūmus Lenkijoje atidengtas 1998 metais. Jo autorius – skulptorius Anžejus Rene.
Guzovo rūmai XVIII a. priklausė kompozitoriaus M. K. Oginskio tėvams – Andriui ir Paulinai Oginskiams. Paminklas pastatytas M. K. Oginskio kūrybos ir atminimo aktyvaus puoselėtojo knygutės „Kleopas Mykolas Oginskis“ (išleista 1998 m. Lenkijoje) autorius. Šioje knygoje yra pateikta gana išsami M. K. Oginskio biografija ir bandyta pagrįsti kai kuriuos šios iškilios
asmenybės gyvenimo vingius, politinius sprendimus.
Atminimo lenta yra paženklintas namas Nr. 10 Florencijoje (Italija) Tornabuoni gatvėje. Šiame name paskutiniaisiais savo gyvenimo metais gyveno M. K. Oginskis, sienos. Atminimo lentos autorius – Valerijonas Januškevičius (Valiaryan Yanushkevich).