Aleksandras Plechavičius (1897–1942) – kariškis, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (1928 m.), kovų su bolševikais prie Sedos, Telšių, bermontininkais ir lenkais dalyvis, generolo Povilo Plechavičiaus (1890–1973) brolis.
A. Plechavičius gimė 1897 m. birželio 1 d. Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus Bukončių vienkiemyje. kartu su juo šeimoje augo 11 vaikų. Mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava Latvijoje) gimnazijoje ir ten baigė 6 klases.
Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare – 1914 m. buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, kovojo fronte, du kartus buvo sužeistas. 1917 m. gavo karininko laipsnį, vadovavo eskadronui.
Tarnaudamas Rusijoje buvo apdovanotas Šv. Georgijaus 4 laipsnio kryžiumi.
1918 m. kartu su broliu Povilu grįžo į Lietuvą. 1918 m. lapkričio mėnesį savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1918 m. gruodžio–1919 vasario mėnesiais Žemaitijoje (Sedos, Telšių ir Akmenės apylinkėse) dalyvavo Nepriklausomybės karo partizanų kovose su Sovietų Rusijos kariuomene. 1919 m. vasario–liepos mėnesiais buvo Sedos–Mažeikių komendantūros kuopos vadas ir komendanto padėjėjas (pavaduotojas), tų pačių metų liepos mėnesį paskirtas Utenos komendantu. Suorganizavo Utenos apskrities ir miesto komendantūrą.
Nuo 1919 m. gruodžio mėnesio buvo Penktojo pėstininkų pulko komendantas.1920 m. vasario 13 d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 m. rugsėjo–spalio mėnesiais dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomene. 1920 m. lapkričio mėnesį paskirtas į Didžiosios kunigaikštienės BirutėsAntrojo raitelių pulką (nuo 1922 m. balandžio mėnesio – antrasis ulonų), kuris nuo 1926 m. buvo dislokuotas Alytuje.
Ulonų pulke tarnavo 1920–1928 metis. Nuo 1920 m. gruodžio mėnesio buvo eskadrono vadas, nuo 1921 m. liepos mėnesio – pulko vado padėjėjas (pavaduotojas), nuo 1921 m. gruodžio mėnesio – pulko teismo pirmininkas.
1923 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1925 m. gegužės 15 d. jam suteiktas majoro laipsnis. Nuo 1926 m. ėjo Antrojo ulonų pulko vado pareigas. 1927 m. gavo pulkininko leitenanto, 1928 m. lapkričio 23 d. – pulkininko laipsnį.
1929 m. stažavo Vokietijos kariuomenės daliniuose.
1933 m. dėl pablogėjusios sveikatos išėjo į atsargą ir pradėjo ūkininkauti.
1940 m. Lietuvoje įvedus sovietų valdžią, liepos 13-ąją jį kartu su broliu Kazimieru NKVD suėmė, uždarė į Raseinių kalėjimą ir ten tardė. Buvo nuteistas. Nuo 1941 m. liepos mėnesio kalėjo Sol Ilecko (Čkalovo, dabar Orenburgo sr.), nuo 1941 m. slaio mėnesio – Petropavlovsko kalėjime (Šiaurės Kazachijos sritis).
A. Plechavičius žuvo 1942 m. gegužės 6 d. Petropavlovske (dabar Petropavl, Rusija).
1927 m. A. Plechavičius apdovanotas Vyčio Kryžiaus, 1928 m. – Gedimino 3 laipsnio, 1933 m. – Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinais, 1928 m. – Savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
RKIC informacija