Šeiko šokio teatro spektaklio-ekskursijos „Soteria“ premjera Užventyje

   

Šią vasarą Užventyje (Kelmės rajonas) vykstant čia jau penkioliktą surengto akvarelės plenero, meninės kalvystės ir šamoto skulptūrų kūrybos stovyklos-festivalio „Užventis MENE XV. 2024“ atidarymui, įvyko Šeiko šokio teatro spektaklio-ekskursijos „Soteria“ premjera.

– Kiekvienais metais festivalio tema ir renginiai yra kruopščiai apgalvoti ir planuojami iš anksto. Mes stengiamės pasirinkti temą, kuri rezonuoja su dabartiniais kultūriniais ir socialiniais kontekstais, taip pat atspindi festivalyje susiburiančios kūrėjų bendruomenės vertybes. Šeiko šokio teatro spektaklis-ekskursija „Soteria“ puikiai atitiko šių metų festivalio temą. Tai galėtų atrodyti kaip sėkmingas sutapimas, o iš tikrųjų tai yra mūsų sąmoningas siekis suburti renginius, kurie papildo ir praturtina vienas kitą. Mums svarbu, kad festivalis dalyviui suteiktų gilų ir prasmingą kultūrinį patyrimą. Šis šiuolaikinio šokio kūrinys, režisuotas choreografės Dovilės Binkauskaitės, kvietė žiūrovus į gilų ir jautrų netekties būsenos tyrinėjimą.

Išbūti netekties būvį šiuolaikiniame pasaulyje nėra paprasta – gyvenimo pasiūla, gausa, stimulų intensyvumas kviečia greičiau užmiršti, nekreipti dėmesio, prasiblaškyti, gyventi toliau, kuriant „sėkmingo / laimingojo“ įvaizdį. Traukinys tikrai nelaukia – su metais, kiekvieno žmogaus gyvenime netekčių daugėja – netenkame artimųjų, kartais namų, darbo, sveikatos, ryšių, svajonių, tiesos, tikėjimo, vilties, lūkesčių ir kitų atramų. Spektaklis „Soteria“ būtent apima pasaulį, kuris lieka po artimojo mirties – pasaulį, kur likusieji turi iš naujo rasti būdus gyventi. Graikiškas žodis „Soteria“, reiškian „išgelbėjimas“. Jis simbolizuoja pilnatvės ir vientisumo pojūtį, grįžimą iš „tarp“, į „čia“, – festivalio metu kalbėjo „Užventis MENE XV. 2024“ organizatorė Milda Balvočiūtė-Knyzelienė.

 

Choreografė Dovilė Binkauskaitė teigia: „Pilnatvė ir vientisumas randasi tuomet, kai įsileidžiame į save ir išgyvename visa, kas aplanko gyvenime, tame tarpe ir sunkius jausmus, gyvenimo patirtis, išbandymus – netektis. Šis kūrinys – tarsi iškvėpimas minore. Gerai būtų, prieš nusprendžiant eiti į šį spektaklį, paklausti savęs – ar esu pasiruošęs išgyventi liūdesį? Ką norėčiau išgedėti, kas dar prašosi atminimo? Kas nori iš gelmių iškilti, būti pamatytas, pamaitintas dėmesiu? Su kuo dar norisi nukeliauti paskutinę kelionę?“

Unikalus spektaklio bruožas yra jo įvietinimas Užventyje – mažame miestelyje, kurio gamtovaizdis ir architektūra tapo neatsiejama spektaklio dalimi. „Vykdama į Užventį apie šį miestelį žinojau tik tai, kad čia kasmet vyksta nuostabus meno festivalis. Norėjau pamatyti miestelį, bažnyčią, nykstančias erdves, kapines, taką palei upę ir salą joje, dvarą ir malūną. Apsilankius čia liko darnos jausmas. Žmonių rūpestis, dėmesys tam, kas nyksta ir tam, kas auga, įsiklausymas į tai, ką prikelti, atgaivinti, o kam leisti ištirpti, sukuriant dirvą rastis kažkam nežinomam… Pajutau didelę pagarbą laikui. Šia prasme „Soteria“ yra artima vietos dvasiai. Užvenčio gamtovaizdis spektakliui pasiūlė kryptis, dinamiką choreografijoje. Pati ašis, apie kurią sukosi judėjimas, susijusi su būsenomis išgyvenant netektį. Atsiveriantys vietovaizdžiai Užventyje suteikė papildomų prasmių spektakliui“, – sakė D. Binkauskaitė.

„Soteria“ spektaklis-ekskursija prasidėjo nuo Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios kiemo ir tęsėsi iki pat Ventos upės tvenkinio. Užvenčio dvaro salyklinėje žiūrovai išvydo spektaklio vaizdo instaliacijas. Į profesionalių Šeiko šokio teatro šokėjų gretas spektaklyje buvo įtrauktos ir šokėjos iš Užvenčio merginų tautinių šokių grupės „Lanksva“. Įdomu tai, kad vietos gyventojai organiškai papildė spektaklio scenografiją – tai močiutė išėjo į savo namo kiemą, tai kaimynas darže pasirodė. Įvietintas šokio spektaklis buvo rodytas du kartus, o kai kurie žiūrovai net išreiškė norą jame dalyvauti pakartotinai.

Spektaklyje dalyvavo savo srities profesionalų kūrybinė grupė: choreografė Dovilė Binkauskaitė, dramaturgė Virginija Rimkaitė, kompozitorius Kristijonas Lučinskas, kostiumų dailininkė Polina Rumbeštaitė ir kinematografė Dali Rust.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

 

Gabrielės Knyzelytės nuotraukoje – scena iš Šeiko šokio teatro spektaklio-ekskursijos „Soteria“

Užvenčio kraštotyros muziejaus informacija. Parengė Milvydas Knyzelis
   
   

Smush Image Compression and Optimization Skip to content