Parodoje „Mazgoti“ buvo pristatoma daugiasluoksnė instaliacija „(K)not repetitions”, kurią sudaro tekstiliniai ir skulptūriniai objektai, video filmas. Kaip pastebi Milda Dainovskytė, I. Laskevičiūtė susikūrė discipliną – sistemingai, iš dviejų skirtingų savybių siūlų, žyminčių asmeniškai svarbias geografines lokacijas, nusistatytu metu riša mazgus, dokumentuoja save procese video pagalba, o taip pat pildo mazgų rašytinį dienoraštį. Proceso eigoje parametrika nulemia rezultatą – mazgai suregzti paveikti menininkės emocinės, fizinės būsenos ar net termo aplinkybių, raitosi nuosaikiau, arba atvirkščiai – frustruotai. Algoritminis procesas, šiuo atveju išpildo menininkės išsikeltą klausimą: ar gali pasikartojimas atnešti autentiškumą?
Ieva Laskevičiūtė šia instaliacija siekia diskutuoti apie pasikartojimą, skirtumus, originalumą, autentiką, kūrybą ir kasdienybę. Svarbi šio darbo aplinkybė ta, jog šis tyrimas buvo vykdomas labai tamsiu autorės gyvenimo laikotarpiu, kai nebeaišku kaip išsivaduoti iš kūrybinės stagnacijos, depresijos, priklausomybių ir nuolatinės nakties, susiplakusios su dienomis, kurioje nebėra jokio skirtumo. Tad šitam darbe kasdieniai gyvenimo klausimai tapo ir kūrybos klausimais. Jei jau pasikartojimas nepalieka, galbūt galima sužinoti kaip jis gali kurti išskirtinumus, kada jis tampa nepakartojamu ir autentišku. Toks ir yra viso darbo klausimas: bandoma atsakyti ar originalumas (skirtumas) egzistuoja, kas jis iš tiesų yra ir kokiu būdu galima sukurti ar atrasti išskirtinumus pasikartojimuose. Šiuo darbu yra galutinai apsimazgojama (apsivaloma), o kiekvienas sumegztas mazgelis tampa be galo brangus tiek talpinama medžiaga, tiek ir suteikta pagalba išgyventi šį periodą.
Kad išlikti sveiko proto „uraganų“ niokojame gyvenime atrandamas metodas kaip pasikartojimą įgalinti būti teigiamu. Kiekvienos dienos dienoraštis įgauna mazgų pavidalą. Mazgo mazgojimas* ir jo rezultatų atvejai tampa išskirtinumų pasikartojime paieškos procesu, kadangi jie turi galios rankomis – fiziškai, o kartu ir reikšmiškai bei kultūriškai permąstyti kartotės ir joje gimstančių išskirtinumų slėpinius. Galiausiai, šie „Dienoraščio mazgai” tampa ir užkoduotomis atmenomis, panašiomis į kipu, rožantį ar matematinę mazgo teoremą, pilnomis originalios (asmeninės) informacijos, duomenų, kurios ir suteikia darbui taip stipriai geidžiamos vertės ir autentikos ir taip transformuojasi į kūrinį. Šviečiančiame objekte „Text > Textiles„ fizinių mazgų darinių iš „Dienoraščio mazgų„ skaitmeninės išraiškos yra susluoksniuojamos viena ant kitos. Taip audžiamas panašumų ir skirtumų kilimas. Video filmas atveria konkrečius darbo aplinkos dalyvius, fiksuoja ritualą ir procesus. Asmeniškai šventas objektas „Arte_faktas” tęsia mazgų dienoraščio metodą žalvarinėje sumazgytoje vieloje. Jame koduojami skirtumų mazgai ir įprasminama kasdienybė, kuriais yra apsivaloma. „Mazgalazdės” – maži iš žalvarinių mazgų išsievoliucionavę vabaliukai, švenčia ir nurodo tiesioginę aplinkos pokyčio galią.
Nors atsakymų ieškoma pasitelkus mazgą, bet tai darbas apie visus skirtumus pasikartojimuose, pasireiškiančius įvairiomis formomis tiek gyvenime, tiek ir mene. Tai darbas apie kasdienybę, apie depresijos ir rutinos laužatį, apie tai, kad žmogui reikia mazgojimo ir kaip pasikartojimas gali kurti.
*Mazgojimas – mazgo veiksmas: jo rišimas ir tam tikrų dalių (su)jungimo įvykis, galimas tiek fizine, tiek ir simboline prasme. Veiksmo prasmė taip pat turi nuosaką į švarinimą, (apsi)valymą (kildinamo nuo veiksmažodžio mazgoti).
Kūrybiniame procese lydėjo: doc. Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, doc. Danutė Jonkaitytė, lekt. dr. Jurij Dobriakov.
***
Ieva Laskevičiūtė – šiuolaikinės meninės juvelyrikos atstovė, kurios specializacija – darbas su metalu ir tekstile. 2020 m. baigė Vilniaus dailės akademijos metalo meno ir juvelyrikos bakalauro studijas bei 2023 m. apsigynė tekstilės meno magistro laipsnį. Bakalauro studijų metu buvo kviestinė studentė Birminghamo miesto universitete, magistro studijų laikotarpiu – Estijos dailės akademijoje. levos kūryba pabrėžia kūno ir emocijos santykį per įsitraukimą į daugialypį materialų, švelnų ir tikslingą amatą bei pasikartojančius gestus. Šiuolaikinės juvelyrikos mastelis jai tarsi oazė, galinti sutalpinti visas kūrybines ekspresijos. Pasirinktos medžiagos ir pritaikytos tradicinio juvelyrikos amato žinios kristalizuojasi į objektus kūnui, nešiojamąją ar meninę juvelyriką, ar net skulptūrą, kalbėdamos per dažnai netradicines, eksperimentines medžiagas bei skatindamos įvairiapusį tvarumą.
VDA Telšių galerijos darbo laikas: antradieniais–šeštadieniais 12–18 val.
VDA Telšių galerijos informacija