1872 metais (kai kur rašoma, kad 1873 m.) Plungėje įkūrus orkestro mokyklą, jai vadovauti pradėjo P. Dovydavičius. Norinčių patekti į šią mokyklą būdavo daug. Tais laikais muzikai gabūs jaunuoliai į Plungę ir Rietavą suvažiuodavo iš visos Lietuvos. Metais anksčiau įkurta Rietavo muzikos mokykla garsėjo geresne pučiamųjų grupe, o Plungėje stipresnė buvo styginių grupė.
Plungės kunigaikščio Myklo Oginskio įkurta muzikos mokykla pasitarnavo Žemaitijos kraštui keliant švietimą, mokant vaikus lietuvių kalbos. Žinoma, kad į šią mokyklą būdavo priimami tik skaityti ir rašyti jau išmokę jaunuoliai. Norinčių patekti į Oginskių globą buvo šimtai, tad jie visomis išgalėmis net ir lietuviškos spaudos draudimo metais stengdavosi mokytis – taip plėtėsi ir daraktorių veikla Lietuvoje.Plungės orkestro muzikantai, kaip ir Rietave, kas mėnesį gaudavo po 5 rublius atlyginimo. Visi mokiniai dvare būdavo nemokamai maitinami, papuošiami orkestrantų uniformomis, gaudavo mokymuisi ir koncertams reikalingus muzikos instrumentus. Visa tai finansuodavo Plungės rūmų šeimininkai.Plungėje orkestrantai dažniausiai grodavo rūmų terasoje, priešais tvenkinį. Koncertai vykdavo ir prie legendomis apipinto Perkūno ąžuolo, ant kalniuko, kur stovėdavo pavėsinė „Grybas”. Jei orkestras išsiruošdavo koncertuoti toliau, pakinkydavo keletą vežimų. Plungiškiai dažnai koncertuodavo Rietave, Šateikiuose, Gondingos Pilalėse (ypač švenčiant Mykolines), Platelių rūmuose, Platelių ežero saloje, kur Platelių savininkai grafai Šuazeliai tuo laiku turėjo gražų vasarnamį. Per Mykolinių koncertus pasiklausyti orkestro susirinkdavo daugybė žmonių.Orkestre buvo labai griežta drausmė ir tvarka. Orkestrantai privalėdavo laikytis idealios švaros – net dvaro vežikai mūvėdavo baltomis pirštinėmis.Plungę ir Rietavą valdę broliai kunigaikščiai Oginskiai ilgą laiką gražiai sugyveno. Tuo laiku bičiuliavosi ir jų orkestrų muzikantai. Kaip yra rašiusi E. Ravickienė, „Plungės muzikantai, pasikeisdami su rietaviškiais, nuvykę į Rietavą, grodavo ir bažnyčioje. Tai būdavo nepaprasto grožio pamaldos. Su orkestru, choru.”Yra žinių, kad Plungės orkestro muzikantai vienos nacionalinės šventės proga grojo net Paryžiuje, Eifelio bokšte. Ta proga kunigaikštis M. Oginskis orkestrui nupirkęs net naujus instrumentus – kad tik muzikantai gerai pagrotų koncerte.Pagal tradiciją tiek Plungės, tiek Rietavo rūmų orkestrai visus koncertus pradėdavo ir baigdavo M. Kleopo Oginskio polonezu „Atsisveikinimas su Tėvyne”. Mykolo Kleopo Oginskio polonezai tuo metu buvo spausdinami Londone, Paryžiuje, Bostone, Kopenhagoje, Braunšveige (Vokietija).Kunigaikštis Mykolas Oginskis mirė 1902 m. Po to orkestro mokyklos reikalai pairo, dalis muzikantų paliko orkestrą. Po kunigaikščio mirties orkestro mokykla visai buvo uždaryta, tačiau muzikinės to krašto tradicijos buvo plėtojamos ir toliau. Tuo dažniausiai užsiimdavo buvę kunigaikščio Oginskio orkestro muzikos mokyklos auklėtiniai. Jie burdavosi į meno kolektyvus, dažnai koncertuodavo, vargonuodavo Žemaitijos bažnyčiose. Kaip tik tuo metu Plungėje susibūrė kamerinis orkestras, kuriam vadovavo N. Sasnauskas. Kaimuose veikė nemažai kapelų. Buvę kunigaikščio orkestro muzikantai grodavo per gegužines, blaivybės vakaruose, vestuvėse, laidotuvėse.Yra žinių, kad prieš mirtį kunigaikštis M. Oginskis orkestro muzikantams testamentu paliko tuos muzikos instrumentus, su kuriais jie grojo.Orkestro mokykla dvare veikė apie 29 metus – iki kunigaikščio Mykolo Oginskio mirties. Vėliau keletą dešimtmečių jokios muzikos mokyklos Plungėje nebuvo. 1962 m. Plungės muzikos mokykla buvo atkurta ir nuo to laiko ji čia visą laiką veikia – dabar tai jau Plungės meno mokykla.Pirmasis 1962 m. atkurtos muzikos mokyklos direktorius buvo A. Mertinkus. Po jo mokyklai vadovavo P. Škimelis, I. Blinstrubienė, A. Meškauskas. Savo veiklos pradžioje ši mokykla turėjo tik 4 akordeonus ir 4 pianinus. Vis dėlto būdavo pasiekiama gana puikių rezultatų – nuo 1964 m. mokyklos auklėtiniai dalyvavo visose Lietuvoje vykusiose respublikinėje dainų šventėje, daugelyje jaunųjų atlikėjų koncertų.1983 m. mokyklai pradėjo vadovauti G. Žiobakienė. 1983–1998 metais 92 Plungės meno mokyklos auklėtiniai tapo zoninių, 45 – respublikinių, 4 – tarptautinių konkursų laureatais.1989 metais Plungės muzikos mokykla buvo reorganizuota į meno mokyklą. Be muzikos, čia pradėjo veikti choreografijos ir dailės skyriai.1990-aisiais mokyklai buvo pradėtas statyti naujas pastatas, kuris duris atvėrė 1998 m. rugsėjyje.
Muzikinės tradicijos Plungėje tęsiamos iki šiol. Čia veikia Plungės pučiamųjų orkestras.
Šiandien ši mokyklą, kaip savo interneto svetainėje nurodo Lietuvos muzikū sąjunga (adresas: https://www.muzikusajunga.lt/mokyklos/plunges-mykolo-oginskio-meno-mokykla) – „Tai meno mokykla, kurioje vaikai mokomi ne tik muzikos, bet ir dailės, šokio meno. Kūrybingas ir darbštus meno mokyklos pedagogų kolektyvas atiduoda daug jëgų ir kūrybos plungiečių meniniam ugdymui, dvasinio pasaulio turtinimui. Šiuo metu mokykloje mokosi 530 vaikų, dirba 60 aukštos kvalifikacijos pedagogų. Meno mokyklos ugdymo programos ir planai laiduoja ugdymo programų pasiūlą, jų kokybės priežiūrą, galimybę pasirinkti, modeliuoti ir keisti muzikavimo sritį. Plungės meno mokyklos veiklos prioritetai yra ugdymo proceso kokybė, rezultatyvus mokinių gabumų ir kūrybiškumo atskleidimas, suteikiant meninę brandą ir laiduojant ugdymo tæstinumą meninio profilio aukštesnėse ugdymo institucijose, rajono ir regiono kultūrinio gyvenimo aktyvinimas ir reprezentavimas, vaikų ir jaunimo saviraiškos ir užimtumo menine veikla propagavimas.“
Nuotraukoje – Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla. Nuotrauka iš: https://www.muzikusajunga.lt/mokyklos/plunges-mykolo-oginskio-meno-mokykla
Parengė Danutė Ramonaitė Mukienė