Nutarę pakeliauti po po Žemaitijos dvarus, labiausiai garsėjančius savo muzikinėmis tradicijomis, be abejo, pirmiausiai į maršrutą įtrauksime Rietavą, kuriame 1872–1909 m. veikė gerą muzikinį išsilavinimą turėjusio kunigaikščio Bogdano Oginskio (1848–1909) dvare įkurta pirmoji, griežto reglamentavimo neturėjusi profesionali muzikos mokykla, kuri nuo 1874 m. buvo trimetė, penkiametė, o nuo 1883 m. – šešiametė. Šios mokyklos auklėtiniai gyvendavo dvaro sodyboje buvusiame mokinių bendrabutyje, gaudavo maitinimą, uniformą, muzikos instrumentus, jiems buvo mokama ir stipendija. Čia mokydavosi jaunuoliai ne tik iš Rietavo, kitų Žemaitijos vietų, bet ir iš kitų Lietuvos regionų, net iš užsienio.
Rūmuose kunigaikščiai turėjo sukaupę turtingą, nuolat naujais leidiniais papildomą orkestro natoteką, pirko ir kaupė moksleivių ugdymui ir orkestrantų koncertavimui reikalingus muzikos instrumentus.
Mokykloje jaunuoliai buvo mokomi muzikos teorijos disciplinų, groti styginiais ir pučiamaisiais muzikos instrumentais, vargonuoti, giedoti bažnytines giesmes, jodinėti arkliais (tai reikėjo mokėti norint lydėti Oginskius jų kelionių metu). Jie giedodavo Rietavo bažnyčios chore, padėdavo dirbti dvaro laukuose, budėdavo ugniagesių bokšte. Mokykloje veikė choras, simfoninis ir pučiamųjų orkestras. Baigę šios mokyklos kursus jos auklėtiniai tapdavo Rietavo dvaro orkestro muzikantais, dalis – vargonininkais. Dvaras išlaikydavo orkestrantus, jiems mokėdavo atlyginimą, aprūpindavo instrumentais, drabužiais, paradine uniforma.
Nuo 1880 m. muzikos mokykloje veikęs pučiamųjų orkestras vasaros laikotarpiu vykdavo koncertuoti į įvairias Žemaitijos vietas, dažnai į Plungę, Kretingą, Palangą, pasiekdavo net Rygos pajūrį, Sankt Peterburgą (Rusija).
Gabiausių moksleivių lavinimu B. Oginskis rūpindavosi ir jiems baigus mokyklą – siųsdavo mokytis į aukštąsias mokyklas, remdavo finansiškai.
Tarp iškiliausių Rietavo dvaro mokyklos auklėtinių yra žymūs muzikai: Varšuvos konservatorijos profesorius Aloyzas Butkevičius, kornetininkas, violončelininkas, dirigentas Mykolas Butkevičius, kompozitorius, pedagogas ir kapelmeisteris Emerikas Gailevičius, Vytautas Lukauskas, kapelmeisteris, kompozitorius, pirmojo lietuvių vaikų choro ir pirmojo lietuviško karo orkestro įkūrėjas Juozapas Gudavičius, klarnetininkas ir kompozitorius Petras Stankevičius, kapelmeisteriai, pedagogai, atlikėjai Pranas ir Mikas Olšauskai, Mykolas Ženstavičius, Adomas Šalkauskas, Steponas Butkevičius, Jonas Kudokas, Pranciškus Dovydavičius.Varšuvos mažojo teatro dirigentas Juozas Goštautas, vargonininkai, chorvedžiai kaip Vladislovas Krasauskas, Antanas Montvila, Liudvikas Liutikas bei daugelis kitų.
Rietavo dvare veikusiam orkestrui, o kartu ir mokyklai 1873–1880 m. vadovavo Juozas Kalvaitis, 1880–1882 m. – Varšuvos konservatorijos vargonų klasės profesorius Aloyzas Butkevičius, 1883–1905 m. – čekų muzikas, pedagogas Jozefas Eduardas. Mašekas, buvęs ir simfoninio bei pučiamųjų instrumentų orkestro dirigentas, o 1906–1927 m. Salantuose (Kretingos raj.) dirbęs dvaro raštininku ir administratoriumi. 1906–1909 m. Rietavo dvaro mokyklai ir orkestrui vadovavo Varšuvos konservatorijos absolventas, violončelistas ir kornetistas Mykolas Butkevičius. 1891 mokyklos choro vadovu ir vargonininku 6 mėnesius dirbo Rietavo bažnyčioje vargoninkavęs kompozitorius Juozas Naujalis. Jozefas E. Mašekas dvare įkūrė simfoninį orkestrą, kuriam priklausė apie 60 mokyklos absolventų. Šis orkestras grodavo Vakarų Europos ir rusų kompozitorių kūrinius, tarp jų ir Lietuvoje šio orkestro pirmą kartą atliktą Piotro Čaikovskio „Iškilmingąją uvertiūrą 1812 metai“, kompozitoriaus, valstybės veikėjo, diplomato, buvusio Rietavo dvaro šeimininko, Bogdano Oginskio senelio Mykolo Kleopo Oginskio polonezus „Atsisveikinimas su tėvyne“ ir „Šimtmečių takais“ bei kitus gana sudėtingus kūrinius.
1904 m. orkestro veikla sumenko – dalį orkestro muzikantų (30) Oginskiai išsivežė į Bobreko dvarą (prie Osvencimo, Lenkija), kurį buvo paveldėjusi Bogdano Oginskio žmona. Bobreke orkestrui vadovavo Jonas Jakaitis.
Rietavo muzikos mokykla buvo uždaryta 1909 m., mirus kunigaikščiui B. Oginskiui.
Daugelį metų rietaviškiai puoselėjo viltį ją atkurti. Pirmieji žingsniai šia kryptimi buvo padaryti 1962 m., prie tuometinės Rietavo vidurinės mokyklos (direktorė Ada Meškauskienė) įsteigus visuomeniniais pagrindais savaitgaliais veikusią muzikos mokyklą. Joje dirbo iš Klaipėdos rajono Endriejavo miestelio atvažiuojantis mokinių labai mėgiamas muzikos mokytojas Petras Višinskis. Jis tada atrinko apie 15–20 muzikai gabių mokinių ir įsteigė fortepijono, akordeono ir pučiamųjų instrumentų klases. Bet… P. Višinskis netikėtai mirė ir šios muzikos mokyklos veikla nutrūko. Tada 1967 m. Plungės vaikų muzikos mokykloje buvo įkurtas Rietavo muzikos mokyklos filialas, kuriame dirbo mokytojai Jūratė Mazurkevičienė, Staselė Bandzienė bei Violeta ir Antanas Česai. Na o 1970 m. Rietave kaip savarankiškai veikianti buvo atkurta kunigaikščio Bogdano Oginskio muzikos tradicijas tęsianti Rietavo vaikų muzikos mokykla. Jai vadovauti tada buvo paskirta Virginija Rūta Baliutavičienė (iki 1996 m. lapkričio 28 d.). Iš pradžių mokykla turėjo tik tris klases. Užsiėmimai vykdavo Rietavo žemės ūkio technikumo pastate. Čia mokėsi 55 Rietave ir jo apylinkėse gyvenę vaikai. Mokytoja Galina Karčevskaja mokė groti fortepijonu, Algirdas Pakalnis dirbo su pučiamųjų klasės moksleiviais, Nina Blyžienė mokė muzikos teorijos ir groti kanklėmis, o Justinas Krėpšta – griežti smuiku.
Antraisiais mokyklos gyvavimo metais čia jau dirbo ir jauni specialistai, atvykę iš Klaipėdos S. Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos: fortepijono specialistė Irma Veseraitė, akordeonininkė Danutė Matelienė ir pučiamųjų mokytojas Paulius Matelis. Solfedžio ir privalomojo instrumento pamokas dėstė Romas Dargis ir Liudas Gedgaudas.
Vėliau mokyklai vadovavo Algirdas Kazys Jankauskas. Jis, tęsdamas B. Oginskio muzikos mokyklos tradiciją, atkūrė pučiamųjų instrumentų orkestrą, 1995-aisiais – naujas teatrinio meno ir šeštadieninę dailės klases. Tada šiai mokyklai buvo suteiktas Rietavo meno mokyklos statusas. A. Jankauską direktoriaus pareigose pakeitė Rita Urniežienė. Jos vadovavimo laikotarpiu mokykla pavadinta Mykolo Kleopo Oginskio vardu. Šiai mokyklai yra vadovavusi ir Jolita Budriuvienė, o nuo 2018 m. joje direktoriaus pareigas eina Nerijus Jasinskas.
2023 m. rudenį prie Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos iškilo ir spalio 5 d. minint Rietavo muzikos mokyklos 150-metį buvo pašventintas Rietavo meno mokyklos vadovo Nerijaus Jasinsko ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktoriaus Vyto Rutkausko iniciatyva pastatytas meninis akcentas-varpinė, liudijanti apie gražias šio miesto muzikines tradicijas.
IŠSAMIAU APIE RIETAVO DVARO MUZIKOS MOKYKLĄ IR JOS AUKLĖTINIUS:
- Laima Kiauleikytė: „Lietuvos dvarų muzikos kultūra tautinio atgimimo išvakarėse“ (Fragmentai iš to paties pavadinimo Laimos Kiauleikytės straipsnio, išspausdinto „Menotyros“ žurnalo 1998 m. Nr. 1, p. 58–62): https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/laima-kiauleikyte-lietuvos-dvaru-muzikos-kultura-tautinio-atgimimo-isvakarese/.
- „Rietavo ir Plungės kunigaikščių Oginskių dvaro orkestrų vadovai, auklėtiniai“, Žemaičių žemė“: https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/rietavo-ir-plunges-kunigaiksciu-oginskiu-dvaro-orkestru-aukletiniai/.
Naudota literatūra:
- Vytautas Povilas Jurkštas, Paulius Vaniuchinas, „Rietavo muzikos mokykla“, Visuotinė lietuvių enciklopedija“: https://www.vle.lt/straipsnis/rietavo-muzikos-mokykla/.
- Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla: https://vaikodiena.lt/imone/rietavo-mykolo-kleopo-oginskio-meno-mokykla/ .
Nuotraukoje – Jozefo Mašeko vadovaujamas Rietavo dvaro orkestras apie 1897-uosius metus. Fotografas nežinomas. Fotoreprodukcija iš RKIC archyvo
Parengė Danutė Ramonaitė Mukienė