Kartenos piliakalnis (jo kompleksas, kuriam priklauso ir į pietus bei į rytus nuo piliakalnio buvusi senovės gyvenvietė), dar vadinamas Pilimi, Pilale, Švedų kalnu, Lūžties kalnu. Jis pasiekiamas važiuojant keliu „Vėžaičiai–Mikoliškiai–Kartena nuo sankryžos su keliu „Kartena–Kalniškai–Anužiai“ pavažiavus 450 m Budrių kaimo link, pasukus į dešinę šiaurės kryptimi ir pavažiavus lauko keliuku 300 metrų.
Šis VIII–IX a. kuršių įkurtas apie 24 m aukščio (pylimai – iki 30 m aukščio) piliakalnis yra priešais Kartenos miestelį, kairiajame Minijos upės krante. Jo viršuje – apie 48 x 40 m. dydžio aikštelė. Manoma, kad ant šio piliakalnio stovėjo 1253 m. istoriniuose šaltiniuose minima Kartenos pilis.
Netoli šio senovę liudijančio paminklo (į vakarus nuo jo) – turistų lankomas mitologinis akmuo su Karvės / Velnio pėda, o už jo – Kartenos lurdas.
Pasak legendos, piliakalnį supylė ir ant jos medinę žemaičių karaliaus pilį pastatė žemaičiai. Ji buvusi svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras. Kartą, Minijos slėnyje susitikusios pilį norėjusios užimti švedų ir rusų kariaunos. Čia jos tarpusavyje ėmė ginčytis, kuri pirma turi pulti priešą, nesutarusios puolė viena kitą. Pilyje buvęs žemaičių vadas, išgirdęs triukšmą, užkopė į pilies viršų ir, pamatęs įsipliekusį mūšį, savo pavaldiniams sušukęs „Veiziekėt, karė tenā!“ („Žiūrėkite, karas tenai!“). Nuo to laiko šiai vietovei ir prigijęs Kartenos (Kartėnos) pavadinimas.
Didelę trauką šios vietos turi dėl itin gražaus kraštovaizdžio: nuo piliakalnio atsiveria puiki Kartenos miestelio panorama, žalumoje skęstantis Minijos upės vingis ir slėnis.
Dešiniajame Minijos krante – Vyšnių kalnu vadinama Gintarų senoji gyvenvietė.
Na o Minijos intako Alanto upelio kairiajame krante – kitas piliakalnis. Jis vadinamas Pilale.
Apie Kartenos piliakalnį kalną yra išlikusių įvairių padavimų. Viename iš jų sakoma, kad šį kalną XVII–XVIII a. supylė ir čia pilį pasistatė švedai, del to kalnas kartais ir Švedų kalnu, Švedkalniu vadinamas.
Kartenos piliakalniu archeologai susidomėjo jau XIX a. pabaigoje. Tada (1899 m.) jį tyrinėjo Fiodoras Pokrovskis. Vėliau, XX a. pr. – Liudvikas Kšivickis, 1948 ir 1966 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto specialistai, 1956 m. – kraštotyrininkas Vladas Šaulys, 1982 m. – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos, 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro archeologai, o 1995 bei 2012 ir 2013 m., kai vyko piliakalnio tvarkymo darbai, – piliakalnį ir papėdės gyvenvietę tyrinėjo Kretingos muziejininkas, istorikas ir archeologas Julius Kanarskas. Tyrinėjimų metu paaiškėjo, kad Kartenos piliakalnis yra kur kas senesnis (buvo įrengtas VIII a. ir naudotas dar iki kovų su kryžiuočiais), priklauso kuršiškų vėlyvųjų piliakalnių grupei. Apie XIII a. vidurį ant kalno stovėjo medinė pilis, kuri buvo stulpinės konstrukcijos. Tyrinėtojai pagal archeologinius radinius daro išvadą, kad už piliakalnio gynybinio griovio ir pylimo buvo ir senovės gyvenvietė, o kiek toliau nuo jos – senovės laikų kapinės.
Miestelio pietiniame pakraštyje 1986 m. Igno Jablonskio tyrinėtas kapinynas, kuriame rasta XVI–XVII a. kapų.
Kartenos pilis buvo sudeginta 1263 metais.
Vykstant Pirmajam pasauliniam karui piliakalnio teritorijoje kareiviai 1915 m. buvo iškasę apkasus ir taip jį stipriai apgadinę. Vėliau pylimus apardė žvėrys, prasidėjo erozija, dalis rytinio pylimo nuslinko. 1995 m. eroduojantis pylimas buvo sutvarkytas. 2012 m. Salantų regioninio parko direkcijos iniciatyva piliakalnis sutvarkytas: iškirsti želdiniai, įrengti takai, laiptai, apžvalgos ir poilsio aikštelės, informaciniai stendai ir ženklai.
1997 m. Kartenos piliakalnio su gyvenviete kompleksas įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, dar po metų paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. jam suteiktas valstybės saugomo kultūros paminklo statusas.
Naudota literatūra:
- Gintautas Zabiela, „Kartenos piliakalnis“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/kartenos-piliakalnis/
- „Kartenos piliakalnis“, Vikipedija. Laisvoji enciklopedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kartenos_piliakalnis.
Bonifaco Vengalio nuotraukoje – Kartenos piliakalnis