2002 m. kuova pradiuo iteiktas tradicėnės geriausiu 2001-ūju metu saviveiklas kuolektīvu nominacėjės. Daugiausē simpatėju pelnė fuolkluora ansamblē bova iškilmingā paskelbtė ėr „Auksa paukštės” statuleliems apdovanuotė Vilniaus miesta Ruotušie. Žemaitē tamė rėnginie solaukė īpatinga diemesė – trīs iš bronzas ėr stėkla pagamintas paauksoutas paukštės (iš keturių) išskrėda i Žemaitėjė ėr Klaipiedas krašta. Geriausiu miesta fuolkluora ansambliu bova pripažints Telšiū savėvaldībės administracėjės kultūras cėntra fuolkluora ansamblis INSULA (vaduovė Ričkutė Milda). Nominacėjė „Geriausis vākū fuolkluora ansamblis” atėteka Klaipiedas miesta savėvaldībės etnokultūras cėntra vākū fuolkluora ansambliou KURŠIOKĀ (vaduovā Macijauskienė Margarita ėr Macijauskis Vaiduots). Vuo šēs metās īsteigta „Geriausiu tradicėnės instrumentėnės mozėkas atlikieju” nuominacėjė bova paskėrta Jurbarka rajuona Eržvėlka kultūras nomū instrumentėnem ansambliou BANDUONĖJĖ (vaduovs Balčaitis Alvīds). Geriausė 2001-ūju metu kaima fuolkluora ansamblė vards pripažints Varienuos rajuona Marcinkuoniu fuolkluora ansambliou (vaduovės Serenčikienė Joana ėr Avižinienė Rimutė). Šalėp platiū dzūkėšku rugepjūtės gėismiū, šonkė Marcinkuoniu kadrilė, dėdlē sokauptā, skombē tou vakara bova padainiouta žemaitėška daugebalsė daina, solidos ėr iškilmings bova banduonėju maršos, vuo vākū atlėiktamas klaipiedietėškas meluodėjės, ėšradingė žaidėmā teikė dėdėli džiaugsma, ka jaunims neužmėršt folkluora tradicėju.
Žemaitėjės suostėnė Telšius fuolkluora ansamblis Insula garsėn jau daugiau kap dvīlėka metu. Kuožnās metās per Užgavienės, tarptautini fuolkluora festivali „Ėr pajauga žali lėipa” ansamblietē sojodėn vėsa miesta. Insula īr apvažiniejosi vėsa Žemaitėjė, Lietova ė mažne posė svieta – pakvėitėmu i ivairiausius festivalius anėms natrūkst. Linksmė ėr iduomė Insulas žmuonis. Dėdėlie anū dalės – Telšiū aukštesniuosės taikuomuosės dailės muokīklas pedaguogā, stodėntā. Vaduovės Ričkutės Mildas ėr kėtū patīrusiu insulėškiu dieko šiuos muokīklas stodėntā igaun gera pasėruošėma ėr sopratėma aple etnėnė kultūra. Ne vėns ansamblietis, praejės Insulas muokīkla īr subūrės sava kolektīva ėr poikē darboujės. Dėdlioujė dali ansamblė repertuara sodara par ekspedicėjės ansamblietiu sorinkts muzikinis Žemaitėjės krašta fuolkluors.
Kuršioku ansambliou – 10 metu, anou dalīvems – nu 4 iki 15. Vaduovā sava ansamblietius sopažindėn so Klaipiedas krašta ėr kėtū Lietuvuos regėjuonu tradicijuoms, dainuoms, šuokēs, žaidėmās, instrumėntėnė mozėka. Diel tuo Kuršioku pruogramas vėsumet iduomės, ivairės, žaismingas. Ansamblietē laukamė vėsuos vakū švėnties, festivaliūs. Ni dėinuos be dainuos – tuoks vaduovu ėr jaunūju folkloristu šūkis.
Gabiausė Eržvilka mozėkontā i šeimū ėr kaimū kapelėjės būries jau XX omžiaus pradiuo. Idiejė ikortė banduonininku ansambli 1977 metās kėla kultūras darbuotojems Striaukou Algimantou, Macienou Algiou ėr Žukauskou Albinou. Laikou biegont šalėp banduonininku atsėrada ėr smuikininku, ėr kėtū mozėkontu, bet par vėsus 25 kolektīva gīvavėma metus ansamblis ešlaikė tradicini repertuara, gruojėma maniera, propagoun pėitū Žemaitėjuo pamiegta vuokėškas kilmies dumplini instrumėnta – banduonėjė.
Šindėin Banduonėjės mozėkontā jau garbaus omžiaus, bet, paokatītė vaduova Balčaitė Alvīda, nenosėleid jaunesnėms, tonkē anus da ė pamuokėn.
Mena kolektīvu ėr anū vaduovu metu nominacėjės Lietovuos liaudės kultūras centra iniciatīvo bova īsteigtas 1999 metās.
Auksa paukštės statulelė – garbies, pripažėnėma ėr ivertėnėma žėnklos. Džiaukimies, didžioukimies tās paukštelēs… Patis būkem kap anėi… Gėiduokem…