Krentant lapams, Viešpats pas save netikėtai pasišaukė ilgametę Mažeikių muziejaus vadovę Adelę Cholodinskienę.
Adelė Pušinskaitė Cholodinskienė gimė 1944 m. gegužės 4 d. Lenkimuose (Skuodo raj.) Baigusi vidurinę mokyklą, studijavo archeologiją Vilniaus universitete. Po studijų, 1967-ųjų rugpjūčio 7 d., buvo paskirta dirbti Mažeikių kraštotyros muziejaus direktore.
Tuo metu muziejaus likimas kabojo ant plauko – Mažeikių kultūrą kuruojantis valdžios atstovas jau planavo Mažeikių kraštotyros muziejų uždaryti, o eksponatus perduoti Telšių muziejui„Alka“, taip užbaigiant prieš tai daugelį metų buvusią varganą Mažeikių muziejaus egzistenciją.
Praūžus Antrajam pasauliniam karui, 1955-aisiais supleškėjus mokyklai, kurios patalpose veikė muziejus, iš 1928-aisiais įkurto Mažeikių muziejaus buvo mažai kas likę: jo direktore pradėjus dirbti A. Cholodinskienei, muziejinių vertybių čia turėta tik apie pusantro tūkstančio, o darbuotojų buvo vos du – tik mokslinis bendradarbis ir ekspozicijos prižiūrėtojas.
Jaunos specialistės, jai tapus muziejaus direktore, laukė dideli darbai. Kaip savarankiško muziejaus vadovė tada ji neturėjo galimybių daug ką nuveikti, nes po kelių mėnesių Ministrų Tarybos nutarimu 1968 m. Mažeikių muziejus buvo prijungtas prie Telšių kraštotyros muziejaus (dabar Žemaičių muziejus „Alka“) ir pradėjo veikti kaip šio muziejaus ekspozicinis padalinys (filialas).
A. Cholodinskienė, dirbdama šio muziejaus vadove, kartu su patyrusiais Telšių muziejininkais nuolat važinėdavo po kaimus rinkdama etnografines muziejines vertybes, dalyvaudavo archeologinėse ekspedicijose. 1972 m. ji kartu su Telšių muziejininku Vitu Valatka (1927–1977) įrengė Mažeikių muziejaus istorinę ekspoziciją. Nežiūrint sovietmečio ideologinių klišių, ji tada buvo geriausia, ką iki to laiko šiame muziejuje buvo galima pamatyti.
Tuo laikotarpiu Mažeikiuose buvo pradėti kurti ir muziejaus filialai. Pirmiausia atidarytas Juozo Garelio memorialinis muziejus Pievėnų kaime, netrukus tame pačiame kaime įrengta skulptoriaus Broniaus Pundziaus dailės ekspozicija jo gimtojoje sodyboje, 1974-ųjų pabaigoje Židikuose atidarytas memorialinis rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos muziejus, 1975-aisiais – Lietuvos profesionaliojo teatro pradininko Juozo Vaičkaus muziejus jo gimtinėje Zastaučių kaime, 1981 m. duris atvėrė dailininko Česlovo Kontrimo gimtinėje Dapšių kaime įrengta galerija-muziejus. Iš jų šiuo metu veikia tik Šatrijos Raganos memorialinis muziejus.
Prasidėjus Atgimimui, 1989 m. Mažeikių kraštotyros muziejus buvo atsiskirtas nuo Telšių muziejaus „Alka“ – tapo savarankišku. Tada į muziejų priimta daugiau darbuotojų, kasmet jo rinkiniai buvo papildomi naujais vertingais eksponatais.
A. Cholodinskienės ilgamečių pastangų dėka 1993 m. muziejui buvo skirtos naujos patalpos – Vaikų muzikos mokyklos flygelis.
Mažeikių muziejaus savarankiškumas A. Cholodinskienei sutapo su jos nauju veiklos baru – organizacine veikla buriant Žemaitijos savivaldybių muziejus, rašytojos Šatrijos Raganos bendriją, organizuojant muziejuje Dailės akademijos dienas, garsių muzikų, literatų vakarus, kuriuos iki šiol prisimena mažeikiškiai.
Vadovaujant A. Cholodinskienei į Mažeikių muziejų buvo integruoti trys didelio lankytojų dėmėsio sulaukiantys ekspoziciniai padaliniai: 1960 m. įkurtas Viekšnių pirmosios vaistinės muziejus (vienintelis tokio tipo muziejus, veikiantis Lietuvoje), nuo 1981 m. Viekšniuose veikiantis Lietuvos aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus muziejus, 1987 m. lankytojams duris atvėrusi brolių profesorių Mykolo, Vaclovo, Viktoro Biržiškų memorialinė ekspozicija Viekšniuose.
Reikšmingiausias A. Cholodinskienės darbas, savotiškas jo paminklas – tai muziejuje įrengta archeologinė ekspozicija „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“.
1972 m. archeologines ekspedicijas su V. Valatka pradėjusi A. Cholodinskienė tyrinėjo Skėrių, Kukių, Zastaučių senkapius, su istorijos instituto archeologais – Pavirvytės-Gudų, Griežės, Kivylių archeologinius paminklus. Mažeikių muziejuje buvo sukaupta apie 4 tūkst. archeologinių radinių kolekcija, kurioje daug unikalių, Lietuvos istorijos pažinimui itin svarbių objektų.
Muziejaus ir Vilniaus dailės akademijos bendrai surengtai parodai „Baltų menas“, kurioje buvo gausu Mažeikių muziejaus muziejinių vertybių, keliaujant po kaimyninių valstybių sostines, A. Cholodinskienė šios parodos vienam iš pagrindinių organizatorių prof. Adomui Butrimui pasiūlė šios parodos pagrindu Mažeikių muziejuje įrengti nuolatinę ekspoziciją. Pasiūlymas buvo priimtas ir muziejuje atsirado itin didelio lankytojų susidomėjimo sulaukusi ekspozicija.
2002 m. už nuopelnus kultūrai, Mažeikių kraštui, Šatrijos Raganos atminimo puoselėjimą, rašytojos kūrybos ir gyvenimo idealų populiarinimą A. Cholodinskienė buvo apdovanota Rašytojos Marijos Pečkauskaitės premija ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
A.Cholodinskienė į užtarnautą poilsį išėjo 2014 m., sulaukusi savo 70-mečio ir Mažeikių muziejui atidavusi 47-erius savo gyvenimo metus. Ar ji galėjo savo profesinėje veikloje padaryti daugiau? Kiekvienam Aukščiausias uždeda kryželį pagal jo jėgas. Velionė Mažeikių muziejų paliko gerokai sustiprėjusį, turintį turtingus eksponatų rinkinius, darbštų ir kūrybingą kolektyvą. Ji paliko ir gilų, reikšmingą pėdsaką Mažeikių miesto ir viso rajono visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime.
A. Cholodinskienė mirė 2023 m. spalio 31 d.
Netekties proga užjaučiame jos artimuosius, buvusius bendradarbius, draugus ir pažįstamus.
Mažeikių muziejus