Kazimieras Orvidas – žymus XX a. Žemaitijos akmens meistras, vienas Orvidų sodybos-muziejaus Kretingos rajone įkūrėjų.
Jo tėvas – Jonas Orvidas, XX a. pr. iš Šiaulių rajono Gruzdžių miestelio atvykęs dirbti į Kretingos rajono Salantų miestelį. Kurį laiką čia jis tašė akmenis statomai Salantų bažnyčiai. Kai 1911 m. bažnyčios statyba buvo baigta, jis pasiliko Salantuose, kurių apylinkėse yra gausu akmenų. Jam jų reikėjo, nes tašydavo akmeninius paminklus ir iš to pragyvendavo.
Susitaupęs pinigų J. Orvidas 1937 m. šalia Salantų miestelio esančiame Gargždelės kaime nusipirko gyvenamąjį namą, žemės ir čia įsikūrė su šeima. 1939 m. J. Orvidas mirė. Jo pradėtą darbą tęsė sūnus Kazimieras (1905–1989 m.), vėliau – ir visoje Lietuvoje išgarsėjęs skulptorius, pranciškonų vienuolis Vilius Kazimieras Orvidas (1952–1992).
Sovietmečiu Kazimieras Orvidas dirbo buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, pagal užsakymus tašydamas granitinius postamentus sovietinės valdžios statomiems paminklams bei dekoratyvinėms skulptūroms: „Pergalės“ paminklui Klaipėdoje, V. Rekašiaus – Plungėje, „Jūratės ir Kąstyčio“ – Palangoje.
K. Orvidas savo sodyboje buvo įsirengęs akmens apdirbimo dirbtuvę, čia kūrė paminklus, skulptūras. Čia akmentašystės pagrindų iš tėvo išmoko jo sūnus Vilius Orvidas.
Vykdant laukų melioravimo darbus į Orvidų sodybą buvo atgabenta daugybė riedulių. 1973 m. po tarnybos sovietinėje kariuomenėje į namus sugrįžęs Vilius kartu su tėvu ir kitais bendraminčiais sodyboje pradėjo kurti akmenų skulptūrų muziejų.
Kazimieras Orvidas mirė 1989 metais.