Izidorius Butkevičius (1924–1982) – etnologas, etnografas, istorijos mokslų kandidatas, pedagogas, spaudos bendradarbis, knygų autorius. Svarbiausios jo mokslinių tyrinėjimų sritys buvo Lietuvos kaimo tradicinės ir modernios architektūros tyrimai (gyvenviečių ir pastatų raida).
I. Butkevičius gimė 1924 m. liepos 3 d. tuometinės Telšių apskrities Tverų valsčiaus Pribitkos kaime (dabar Rietavo savivaldybės teritorija). Mokėsi Tverų gimnazijoje. Baigęs ją 1946–1947 m. studijavo archeologiją Vytauto Didžiojo universitete Kaune, 1947–1951 m. – etnologiją Vilniaus universitete. 1952-aisiais neakivaizdžiai pradėjo etnografiją studijuoti Istorijos instituto aspirantūroje, 1953 m. perėjo nesakivaizdžiai mokytis į SSSR mokslų akademijos Etnografijos instituto Maskvoje aspirantūrą. 1956 m. čia apsigynė disertaciją tema „Dabartiniai lietuvių gyvenamieji namai“. Tais pačiais metais jam buvo suteiktas istorijos mokslų kandidato laipsnis.
1951–1953 m. dirbo Vilniaus universiteto Archeologijos ir etnologijos katedroje vyresniuoju laborantu ir dėstė istoriją Vilniaus žemės ūkio technikume. 1953–1982 m. buvo Istorijos instituto Archeologijos ir etnografijos sektoriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, nuo 1961 m. – vyresnysis mokslinis bendradarbis.
Jis yra kelių monografijų, daugelio mokslinių straipsnių autorius, parengė medžiagą ir sudarė „Pabaltijo istorijos ir etnografijos atlaso“ architektūrai skirtą dalį.
I. Butkevičius mirė 1982 m. lapkričio 20d. Vilniuje, palaidotas Rūdiškėse (Trakų r.).
Svarbiausi išspausdinti I. Butkevičiaus leidiniai:
„Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos“, 1971 m.
„Lietuvos socialistinio kaimo gyvenviečių formavimasis (1952–1978)“, 1980 m.
„Sodybos naujosiose Suvalkijos kaimo gyvenvietėse“, 1981 m.
„Naujosios žemaičių sodybos“, 1985 m.
Jis taip pat yra knygų „Lietuvių etnografijos bruožai“ (1964) bei „Panemunių dzūkai“ (1974) bendraautoris.
Naudota literatūra:
- Vacys Milius, „Izidorius Butkevičius“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 3, Vilnius, 2003, p. 670.