Nagys Henrikas (1920–1996) – poetas, vertėjas, literatūros kritikas, spaudos bendradarbis, filologijos mokslų daktaras (1949 m.).
Gimė 1920 m. spalio 12 d. Mažeikiuose geležinkeliečio Augustino Nagio ir iš Kuržemės (Latvija) kilusios mamos Antaninos Grundmanis-Nagienės šeimoje. Turėjo brolį dvynį Martyną ir seserį Zinaidą, kuri buvo poetė (liter. slapyvardis Liūnė Sutema) ir rašytojo Mariaus Katiliškio žmona.
H. Nagio tėvą darbdaviams kilnojant iš vienos vietos į kitą, Henrikui su šeima teko gyventi daugelyje Lietuvos vietų – Radviliškyje, vėliau (iki 1932 m. – Kaune, iki 1935 m. – Skuode, iki 1939 m. – Šilutėje, iki 1940 m. – Kėdainiuose, iki 1941 m. – Naujojoje Vilnioje). Yra mokęsis Pagėgių gimnazijoje. 1940 m. baigė Kėdainių gimnaziją.
1940–1941 m. studijavo architektūrą, 1941–1943 m. – lituanistiką, germanistiką, filosofijos ir meno istoriją Vytauto Didžiojo universitete Kaune. 1944 m., artėjant frontui kartu su broliu Martynu pasitraukė į Vakarus. Po kurio laiko tą patį padarė ir jo tėvai, sesuo bei močiutė.
Germanistiką ir meno istoriją studijavo Austrijoje: 1945–1947 m. – Insbruko, 1947–1948 Fribūro universitetuose. Kurį laiką dėstė vokiečių kalbą Taikomosios dailės institute (École des Arts et Métiers), kuriam tuo metu vadovavo iš Lietuvos pasitraukęs dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas.
1949 m. Insbruko universitete apgynė filologijos daktaro disertaciją apie austrų poeto Georgo Traklio kūrybą. Vėliau išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, iš ten – į Kanadą. Čia jis kurį laiką studijavo Montrealio universitete. Duoną pelnydavo dirbdamas fabrikuose, dėstydamas universitete, gimnazijose, lituanistinėse mokyklose. Kurį laiką dirbo mokytoju vidurinėje mokykloje, 1952–1959 m. – „Literatūros lankų“ redakcijoje. 1968–1969 m. buvo Montrealyje leisto lietuvių savaitraščio „Nepriklausoma Lietuva“ redaktorius.
Jis priskiriamas lietuvių žemininkų poetams (buvo 1951 m. išspausdintos antologijos „Žemė“ vienas iš autorių).
Kurti pradėjo būdamas moksleivis. Pirmą kartą jo eilėraščiai išspausdinti 1937 m. moksleiviams skirtuose žurnaluose „Ateitis“ ir „Mokslo dienos“. Vėlesniais metais Lietuvoje jo poezija buvo skelbiama žurnaluose „Kūryba, „Naujoji Romuva“, „Židinys“, kai kuriuose literatūros almanachuose, periodiniuose laikraščiuose, 1941 m. Kėdainiuose leistame lietuvių sukilėlių laikraštyje „Laisvas žodis“.
Pirmoji jo knyga („Eilėraščiai“) išspausdinta 1946 m. Insbruke. Šį leidinį H. Nagys papildė ir 1947 m. Fribūre išleido pavadinimu „Lapkričio naktys“.
Kitos H. Nagio išleistos knygos: „Saulės laikrodžiai“ (poezija), Čikaga, 1952; „Mėlynas sniegas“ (poezija), Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1960; „Broliai balti aitvarai“, Čikaga: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1969 (už šią knygą autoriui paskirta Lietuvių rašytojų draugijos premija); „Prisijaukinsiu sakalą“, Čikaga: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1978 (už šią knygą poetui paskirta Vinco Krėvės premija); „Grįžulas“ (poezijos rinktinė), Vilnius: Vaga, 1990 (už šią knygą H. Nagys apdovanotas Jotvingių premija).
1996 m. Kauno „Šviesos“ leidykla išleido H. Nagio ir J. Riškutės knygą „Sakalų valanda“.
Rūta Mėliskaitė pažymi, kad H. Nagio„Poezijai būdinga romantinis polėkis, maištinga laikysena, egzistenciniai ir estetiniai kontrastai; poetinė kalba skaidri, paprasta, neretai pakylėta. Poetinės tikrovės ženklai – simboliai (medis, brolis, paukštis, upė, vėjas), kaip nuolatiniai poetinio pasaulio leitmotyvai iš knygos į knygą įgyja naujų prasmės atspalvių. Eilėraščių rinkiniuose „Lapkričio naktys“ ir „Saulės laikrodžiai“(1952) vyrauja tėvynės netekties nuotaikos, poeto ir minios priešprieša, poetizuojami vaikystės įspūdžiai. Neišsenkantis H. Nagio įkvėpimo šaltinis – gamta, atspindinti estetines ir egzistencines žmogaus būsenas. Ankstyvajai poezijai būdingas ekspresionistinis, tapybiškas vaizdas, ryškios spalvos, trūkčiojanti frazė, pauzė, emociškai pabrėžtos metaforos; ryšku vokiečių ekspresionistų, egzistencinės filosofijos įtaka. Vėliau emocinė įtampa atslūgsta, eilėraščio subjekto balsas ne toks kategoriškas, istorijos, erdvės ir laiko sąvokos įgyja žmogiškos egzistencinės patirties krūvį. Eilėraščių rinkinyje „Mėlynas sniegas“ (1960) eilėraščiai komponuojami laterna magica principu, vaizdai, metonimiškai keisdami objektyvią tikrovę, tampa poetinio pasaulio metafora; būdinga fragmentiškumas, retrospektyvi atminties laiko slinktis, šešėlių teatro poetika. Eilėraščių rinkinyje „Broliai balti aitvarai“ (1969) poetinė kalba lakoniška, vyrauja folkloro parafrazės. […]“
H. Nagys kūrė ne tik eilėraščius, bet rašė ir periodiniuose bei kituose leidiniuose skelbė straipsnius literatūros, dailės temomis, išeivijos poezijos ir prozos apžvalgines apybraižas, kritikos straipsnius. Kaip pastebi H. Nagio kūrybos tyrinėtojai, „Jo tekstams būdinga erudicija, įžvalgumas, subtilus humoras, kartais kandi ironija“.
Jis yra kantatos „Kryžių ir rūpintojėlių Lietuva“ (muzika A. Stankevičius) teksto autorius. Jis išvertė į ir paskelbė vokiečių F. Hölderlino, R. M. Rilke’s, R. Dehmelio, S. George’s, F. Kafkos, G. Traklio, G. Celano ir kitų), amerikiečių (C. Sandburgo, T. Wilderio), latvių (V. Plūdonio, K. Skalbės, J. Rainio ir kitų) poezijos ir prozos kūrinių. Čikagoje 1987 m., Vilniuje 1997 m. išleista H. Nagio į lietuvių kalbą išversta R. M. Rilke’s knyga „Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį“.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, H. Nagys labai norėjo vėl ją aplankyti, tad, nepaisant garbaus amžiaus ir jau gana silpnos sveikatos, buvo į ją atvykęs 1991 m. rudenį.
H. Nagys mirė 1996 m. rugpjūčio 3 d. Monrealyje (Kanada). 1997 m. jo palaikai buvo atvežti į Lietuvą, buvo ppašarvoti Lietuvos rašytojų sąjungos patalpose, palaidoti Vilniuje.
Įamžinant H. Nagio atminimą 1998 m. jo vardu pavadinta Buknaičių pagrindinė mokykla (Buknaičiai – Mažeikių r. gyvenvietė, Henriko tėvo gimtinė). Jo vardu yra pavadinta ir viena Mažeikių miesto gatvė. 2005 m. gruodžio 21 d. Mažeikiuose, prie Stoties g. namo Nr. 16 atidengta memorialinė lenta poetui Henrikui Nagiui ir jo seseriai poetei Liūnei Sutemai atminti.
Naudota literatūra:
- Rūta Mėliskaitė, „Henrikas Nagys“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/henrikas-nagys/.
- „Henrikas Nagys“, Laisvoji enciklopedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Henrikas_Nagys#%C5%A0altiniai.
- „Henrikas Nagys“, Mažeikių krašto enciklopedija: https://mke.lt/Henrikas_Nagys.
Parengė Danutė Mukienė