2023 m. kovo 22 d. pavakaryje Vilniaus žemaičių kultūros draugijos narius jų tradicinio, kas mėnesį vykstančio kultūros vakaro metu džiugino Kretingoje gyvenančio ir dirbančio kompozitoriaus, dirigento, dainininko ir pedagogo bei renginių organizatoriaus Aloyzo Žilio autorinių dainų vakaras-koncertas. Renginio metu salėje buvo eksponuojama A. Žilio devyniolikos autorinių leidinių paroda. Tarp eksponatų buvo ir neseniai išleistas dainų, sukurtų pagal žinomo poeto Stasio Žlibino eiles, rinkinys „Viskas telpa dainon“.
Koncertavo Kretingos Trečiojo amžiaus universiteto moterų vokalinis ansamblis „Svajonių aidas“ (vadovas A. Žilys) ir Kretingos kultūros centro Nomedos Domarkaitės-Budrienės bei Aloyzo Žilio duetas „Prie židinio“. Skambėjo A. Žilio sukurtos ir aranžuotos dainos pagal įvairių autorių žodžius.
Prieš prasidedant koncertui Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro anglų kalbos mokytoja Nomeda Domarkaitė-Budrienė vakaro dalyviams papasakojo apie Kretingos miesto istoriją, jos įžymius žmones ir miesto įdomybes (medžiagą pranešimui parengė Kretingos muziejaus muziejininkė Diana Jomantaitė-Jonaitienė.
Kretingos miesto panoraminis vaizdas iš paukščio skrydžio. Nuotrauka iš Jolantos Klietkutės asmeninio archyvo
Koncerto pradžioje į susirinkusiuosius kreipėsi A. Žilys, pasiūlęs tą vakarą pasiklausyti pirmosios dainos – „Kaimo vakarai“, sukurtos pagal Aleksandro Šidlausko žodžius. Kita klausytojus užbūrusi daina buvo „Svajonių aidas“ (žodžiai Onutės Pučėnienės), kuri yra tapusi ansamblio „Svajonių aidas“ vizitine kortele.
A. Žilys yra sukūręs daug dainų pagal iš Rietavo kilusio poeto Stasio Žlibino žodžius. S. Žlibinas – Rietavo ir Elektrėnų garbės pilietis. Elektrėnai jį taip pagerbė už plačiai žinomos dainos „Elektrėnų žiburiai“ žodžius. Muziką šiai dainai yra parašęs Eduardas Balsys, kuris yra Kretingoje dirbęs mokytoju – čia jis mokė vaikus fizinės kultūros, matematikos ir, be abejo, muzikos. Koncerto metu nuskambėjus moterų ansamblio atliekamai pagal S. Žlibino eiles sukurtai dainai „O kur jūs, mano mokiniai“, salėje ilgai netilo plojimai, jauna moteris kompozitoriui A. Žiliui įteikė tulpių puokštę. Žiūrovams aprimus, kompozitorius pasakė, kad jis apgailestauja, jog šį vakarą dėl ligos negalėjo dalyvauti dainos teksto autorius S. Žlibinas, ir kreipėsi į susirinkusiuosius, klausdamas: „Gal kartais šioje salėje yra ponia Eglė?“ Tada iš salės pakilo moteris, kuri jam ką tik buvo jam įteikusi gėlių. „Egluuuute, atleisk, nepažinau tavęs, nes leidžiant leidinį, bendravome tik telefonu…“, – nudžiugęs ir kartu atsiprašydamas ištarė A. Žilys ir pristatė ją renginio dalyviams: „Gerbiamieji, Eglė yra M. K. Čiurlionio meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja ir … poeto Stasio Žlibino dukra.“
Iš kairės: kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir dainininkas A. Žilys; smuikininkė, dainininkė ir pedagogė N. Domarkaitė-Budrienė |
Koncertą vedusi Nomeda Domarkaitė-Budrienė renginio metu pažymėjo, kad mes galime būti laimingi, nes „turime savo tėvynę, gal ne tokią puikią, kaip norėtume, bet mes ją turime. Mes galime sakyti tai, ką norime, galime keliauti, kur norime – viskas nuo mūsų valios priklauso. Kaip gerai, kad turime galimybę vadintis laisva tauta. Bet… Yra mūsų kaimynai, kuriems dabar labai sunku, kuriems mes turime būti dėkingi, kad kol kas dar esame laisvi. Pabūkim dabar su tais, kurie dabar turi kovoti ne tik už savo, bet ir už mūsų laisvę. Mintyse pabūkime su tais, kurių nebėra, kurie nebeturi namų, artimųjų. Duok, Dieve, jiems tą sunkų gyvenimo tarpsnį nukeliauti ir vėl sugebėti atsitiesti. Klausydami šios dainos pabūkim su ukrainiečių tauta, palinkėkim jiems stiprybės ir taikos“. Po šių žodžių nuskambėjo moterų ansamblio ukrainietiškai atlikta daina „Žiūriu aš į dangų“ (muzika L.Aleksandrovos, žodžiai M. Petrenkos, aranžuotė A. Žilio), taip pat palydėta garsiais plojimais.
Vilniaus Mokytojų namų Baltojoje salėje koncertuoja Kretingos Trečiojo amžiaus universiteto moterų vokalinis ansamblis „Svajonių aidas“ (vadovas A. Žilys) |
Koncertą tęsė vokalistų duetas: A. Žilys ir N. Domarkaitė-Budrienė, tuo pat metu grojantys ir muzikos instrumentais: fortepijonu ir smuiku. Jie atliko nuotaikingas melodijas „Gimtinės dangus“, „Ateik“, „Daina su tavimi“, „Mano šunelis“ ir kt., sukurtas pagal S. Žlibino ir Alfonso Jono Navicko eiles. Jiems klausytojai negailėjo plojimų.
Šilti aplodismentai atlikėjams
Po pertraukos scenoje vėl pasirodė ansamblis „Svajonių aidas“. Po trijų jų sudainuotų dainų atėjo eilė ir žemaitiškam repertuarui – nuskambėjo žemaitiška daina „Juonis“, sukurta pagal S. Žlibino eiles.
Koncerto metu A. Žilys susirinkusiesiems pristatė ansamblyje dainuojančią puikią skaitovę: „Turim savo ansamblyje talentą – mūsų Zitelę. Ji paskaitys žemaitiškai išguldytą savo kūrybos eilėraštį „Josti, Josti“. Skaitovei renginio dalyviai taip pat negailėjo aplodismentų. Vakaro metu klausytojus nudžiugino ir žemaitiška humoristinė dainelė „Nebgerk Juonieli“, sukurta pagal Juzefos Jucienės žodžius. Koncerto pabaigoje nuskambėjo dainos „Mūsų šviesi Kretinga“ (žodžiai Nijolės Rimkienės), „Žemaitėjės grožybės“ (žodžiai Juozo Maksvyčio), „Laimės akmenėliai“, „Jazminai jau greit žydės…“ (žodžiai S. Žlibino).
Iš kairės: VŽKD Tarybos pirmininkas B. Vengalis dėkoja kretingiškių kolektyvų vadovui A. Žiliui už įdomų Kretingos krašto pristatymą ir puikų koncertą; iš Kretingos kilęs VŽKD Tarybos narys A. Ramonas įteikia atlikėjams rašytojo D. Butkaus novelių knygą „Ka žemė bova brongesnė ož douna“, 2 dalis |
Dainoms nutilus, klausytojai ilgai plojo Kretingos dainininkams ir dėkojo jiems už puikų koncertą. Kolektyvų vadovą A. Žilių ir N. Domarkaitę-Budrienę Vilniaus žemaičių kultūros draugijos tarybos ir Lietuvos Respublikos Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė pagerbė dovanomis. Ypatingą renginio dalyvį – rašytoją, technologijos mokslų profesorių Donatą Butkų, kuris paskutiniais metais žemaičių plungiškių patarme parašė novelių romaną „Ka žemė bova brongesnė ož douna“ – pristatė kitas VŽKD tarybos narys Alfonsas Ramonas. Jis pažymėjo, kad šis romanas, išspausdintas dviejose didelės apimties knygose (t. 1, 2), skirtingai negu rašytojos Julijos Žemaitės kūriniai, nėra išverstas į bendrinę lietuvių kalbą, todėl jau šiandien yra nepaprastai svarbus žemaičių kalbos kultūros paminklas. A. Ramonas visiems iš Kretingos atvykusiems vakaro svečiams įteikė po vieną D. Butkaus romano „Ka žemė bova brongesnė ož douna“ (t. 2) knygą, o Nomedai – ir papildomą egzempliorių, skirtą Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro bibliotekai.
Iš kairės: Eugenija Norvilienė ir Nomeda Domarkaitė-Budrienė ; renginio organizatoriai dėkoja VŽKD tarybos narei Leokadijai Daubarienei už salės papuošimą, gražią puokštę |
Vakaras baigėsi šiltu renginio dalyvių pabendravimu prie arbatos ir suneštinėmis vaišėmis nukloto stalo.
P. S. Pagauta šventinės nuotaikos Vilniaus žemaičių kultūros draugijos narė poetė Eugenija Norvilienė sukūrė eiles „Mano gimtinės istorijos atspindžiai“ apie savo gimtąjį miestą Kretingą. Autorė maloniai sutiko pasidalinti jomis su savo kraštiečiais.
Mano gimtinės istorijos atspindžiai
Eugenija Norvilienė
Mano gimtasis miestas – Kretinga, Karlštatu vadintas,
Daugelio didikų, kunigaikščių globotas, statytas, dabintas,
Kovose užgrūdintas, jau 13-me amžiuj istorijoj minėtas,
Žygimantų, Chotkevičių, Masalskių valdytas ir puoselėtas.
Garsiam grafų Tiškevičių įkurtame Žiemos sode,
Gyvenimas klestėjo parke, rūmuose, visam dvare,
Kaskados, tvenkiniai, kriokliai, fontanai ir skulptūros,
O vasaros vakarais rūmų orkestro skambėjo triūbos.
Čia sukos du vandens malūnai, hidroelektrinė,
Alaus ir vyno darykla, dvi spaustuvės, plytinė,
Net bankai keturi, muitinė, aliejaus spaudykla,
Saldainių, sacharino, šokolado dirbtuvės, žuvų rūkykla.
Deja, per karą degė miesto statiniai, bažnyčia,
Gyvenimas miestiečių buvo sužlugdytas,
Kankinti, ištremti bei nužudyti iškiliausi protai,
Išlikusiems paliko skurdas, bedarbystė, godos.
Prabėgo metai ne vieni, atgijo Kretinga,
Bažnyčios skliautuos girdis vienuolių ir miestiečių malda,
Varpai bažnyčios ir vargonai susilieja gaudesy,
Jų aidas primena, kad Dievo kūrinys esi.
Šalia ir tvenkinys, nusvirusiais gluosniais apjuostas
Lyg žvaigždėmis, vandens lelijomis papuoštas,
Fontanas trykšta spalvomis ir maudos muzikos garsuos,
Išdidžiai plaukia gulbės, ištiesusios laibus kaklus.
Turtingas miestas paminklais, aikštėm ir biblioteka,
Turistus traukia Žiemos sodas su amžinai žydinčia augmenija,
Prancūzuškąjį Lurdą skalauja Pastauninko upelis,
Laiko trapumą primena Astronominis Saulės laikrodžio kelias.
Šiam miesto klestėjimui ribų nėra,
Kūrybinga, darbšti, išmintinga žemaičių tauta,
Kultūros centras kviečia, šokiai, dainos skamba čia,
Žemaičių charakteriui – pasiduoti niekad nevalia!
Informacija parengta pagal Alfonso Ramono ir Bonifaco Vengalio tekstą
Nuotraukos Irenos Tarvydaitės ir Bonifaco Vengalio