Tomas Sakalauskas (1932–2015) – daugelio knygų apie iškilius Lietuvos menininkus autorius, žurnalistas, redaktorius, eseistas, menotyrininkas. Jis gimė 1932 m. vasario 10 d. Šiauliuose. 1951 m. baigė Šiaulių J. Janonio vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, kurį baigė 1956 metais. Studijuodamas pradėjo dirbti Vilniaus profsąjungų kultūros klube. 1956–1957 m. buvo žurnalo „Tarybinė moteris“ literatūrinis darbuotojas, 1957–1962 m. – Lietuvos radijo ir televizijos komiteto Muzikos ir literatūros skyrių redaktorius, 1962–1996 m. – žurnalo „Švyturys“ Kultūros skyriaus redaktorius. Rašė kultūros ir meno klausimais. Savo straipsnius, esė spausdino periodiniuose leidiniuose ir knygose. 1976 m. Vilniuje išleista pirmoji jo knyga – straipsnių ir esė rinkinys „Karaliai be karūnos“. Iki 2010 m. iš viso iškleista 21 T. Sakalausko knyga. Tarp jų yra ir leidiniai apie iškilius lietuvių dailininkus Rimantą Dichavičių, Vladą Eidukevičių, Antaną Gudaitį, Vytautą Kazį Jonyną, Antaną Mončį, Jurgį Mačiūną, Liudą Truikį, Algirdą Petrulį, poetą Vytautą Mačernį, režisierių Juozą Miltinį ir kt.
1979 m. T. Sakalauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio žurnalisto vardas, 1998 m. jam įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija, 2002 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinas, 2007 m. – Vyriausybės kultūros ir meno premija.
T. Sakalauskas mirė 2015 m. balandžio 27 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“
