Rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas Vytautas Girdzijauskas (1930–2019) gimė 1930 m. balandžio 19 d. Jurbarko rajono Bulzgeniškių kaime. Jis mokėsi Vadžgirio, Eržvilko ir Šimkaičių mokyklose, 1949–1954 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, 1950–1954 m. papildomai dar ir Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume. 1952–1955 m. buvo Lietuvos filharmonijos choro artistas, 1955–1957 m. dėstė lietuvių, prancūzų ir lietuvių kalbas Vilniaus statybos technikume.1957–1960 m. už antisovietinę veiklą buvo kalinamas Taišete (Irkutsko sritis, Rusija). 1961 m. baigęs Liaudies ūkio tarybos konstruktorių kursus, 1961–1968 m. dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje, 1968–1974 m. – Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijoje, 1974–1990 m. – Vyriausioje enciklopedijų redakcijoje, nuo 1990 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje. 1992 m. buvo išrinktas Sąjūdžio Seimo tarybos nariu, nuo 1998 m. ėjo Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos prezidento pareigas.
Rašė apsakymus, apysakas, romanus. Savo knygas pradėjo leisti 1971 metais.
1974 m. apdovanotas Prano Ziberto premija už romaną „Žmonės man buvo geri“, 1995 m. – Žemaitės literatūrine premija už knygą „Laiškai iš nelaisvės namų“, 2002 m. – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija už romaną „Palūkėk, mirtie“, 2009 m. – Juozo Keliuočio premija už reikšmingą veiklą ir kūrybinius rašto darbus, 2010 m. – Petro Cvirkos premija už novelių knygą „Žiemos metafizika“.
V. Girdzijauskas mirė 2019 m. spalio 18 d. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“
