2023 m. vasario 9 d. 17 val. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje atidaryta dailininkės ir pedagogės Zitos Inčirauskienės kūrybos paroda „Buvimo žymės“.
Dizainerė, tekstilininkė Z. Inčirauskienė – Lietuvos dailininkų sąjungos, Meno kūrėjų asociacijos narė, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorė.
Paroda bibliotekoje eksponuojama iki kovo 6 d.
***
Parodos anotacijoje autorė rašo, kad „ekspozicijoje pateikiama 2011–2019 metais surinktos gausios medžiagos – atspaudų – permąstymas, reinterpretavimas. Tuomet keliaudama po įvairias vietoves, fiksavau įrašus, frotažo technika „nuimdama“ juos nuo įvairiausių, daugiausia lauko poilsiavietėse paliekamų įsiamžinimų. Tai vardai, miestai, miesteliai, datos, meilės prisipažinimai, keiksmai ir t. t., išraižyti ant materijos pačia primityviausia, grubiausia priemone – kišeniniu peiliu, vinimi.
Fiksavau vietovę, laiką, emocinį krūvį… Tie informacija įrantyti stalai, suolai, sienos – tarsi primityvūs socialiniai tinklai, virtualių socialinių tinklų „sienų“ pirmtakai.
Šią sukauptą „gatvinės etnografijos“ medžiagą gretinu su, atrodytų, visiškai skirtingo lauko ir skirtingos kokybės įsiamžinimo kultūra, kurią fiksavau ta pačia frotažo technika. Tai žymių kilmingų asmenybių, fundatorių epitafijos senųjų katedrų grindyse (šv. Mergelės Marijos bazilikoje Gdanske, šv. Mikalojaus bažnyčioje-muziejuje Niguliste, Taline).
Fiksavau renesansui būdingais šriftais akmens ir marmuro plokštėse iškaltus užrašus: asmenų vardus, titulus, herbus, šlovingus palinkėjimus bei intencijas. Manęs nedomino smulkmeniška biografinių faktų dokumentacija (epigrafika) – koncentravausi į žymenis, signifikantus, dariau epitafijų kopijas, siekdama kompozicinės darnos, paryškindama raidžių formas, herbų siluetus ir pan. Nepaisant skirtingų įsiamžinimo kultūrų dialektikos – tarp sacrum ir profanum, tarp meistrystės ir dažnu atveju destruktyvaus paaugliško veiksmo, tarp estetizuotos, kanonizuotos tradicijos ir spontaniško veiksmo, tarp standartizuoto šrifto ir stichiško braižo – sunku neįžvelgti bendros šaknies – žmogaus fundamentalaus siekio įsivietint, įsilaikint, palikt bent menkutį pėdsaką po savęs.
Objekto „nuskenavimas“ frotažo technika jo idealiai neatkartoja, vaizdas būna daugiau ar mažiau išplaukęs, kaip ir žmogaus atmintis, kuri tik iš dalies geba atkurti praeities įvykius ar vaizdus.
Parodoje eksponuojami 25 grafikos darbai, atlikti grafitu, tušu, aukso folija.“
Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekos informacija