Užgavėnių darbai, pramogos, susijusios su būsimu derliumi
Užgavėnių tradicijos nuo seno turi maginę, apeiginę reikšmę.
* Dažniausiai Užgavėnių dieną dirbama tik iki pietų, o tada pradedama ruošis šventei ir linksminamasi.
* Sakoma, kad per Užgavėnes negalima namuose sėdėti. Jei ten kiurksosi – menki pasėliai užaugs.
* Per Užgavėnes reikia važinėtis ir, jei tik įmanoma, rogėmis (geriausiai, jei važiuoji stačias) ir ne tik po savo laukus, bet ir kaimynus, net kitus kaimus aplankydamas. Tada gali tikėtis geresnio javų derliaus, ilgesnio javų pluošto.
* Gero derliaus norėdamas, važinėdamas per Užgavėnes turėtum bent jau keletą kartų ių rogių išgriūti ir sniege (jei tik tokio yra, išsivolioti.
* Važiuojant reikėtų saugotis, kad tavęs vandeniu neaplietų, nes daug tokių, kurie tą dieną budindami žemę ir kviesdami pavasarį daug kas vandeniu laistosi.
* Užgavėnių dieną pravartu į svečius eiti – kuo toliau nueisi, tuo linai geresni, aukštesni bus, geresnį pluoštą turės.
* Supimasis – tradicinė Užgavėnių pramoga. Sūpynes įtaiso daržinėje ar kieme. Sakydavo: kuo aukščiau įsisupsi, tuo ilgesnis bus linų pluoštas. Laukuvoje nuo seno buvo paprotys Užgavėnių dieną ten, kur yra jaunimo, daržinėse prie balkio pririšti sūpynes. Tada visi jauni susėda per dumplikės vidurį, kiti galuose atsistoję spiria, siūbuoja. Pasakojama, kad anksčiau Užgavėnių dieną taip suptis eidavo ir seneliai. Supynes kaime pasikeisdami taisydavo vienas ar du ūkininkai. Dabar tokios tradicijos, kad ir seni per Užgavėnes suptųsi, jau nėra.
* Žemaičių dūnininkų krašte tikima, kad kuo balčiau Užgavėnių dieną baltinius išvelėsi, tuo bus geresni linai, karvės daugiau pieno duos.
* Jei Užgavėnių dieną vysi pančius, arkliai bus riebesni.
* Per Užgavėnes reikia mesti audeklus – geriau derės linai.
* Anot Varnių gyventojų, jei nori, kad geriau javai augtų, Užgavėnių dieną į laukus išvežk bent vieną vežimą mėšlo.
* Jei nori, kad linai nebūtų žolėti, per Užgavėnes neužmiršk žlugto išsiskalbti.
* Sakoma, kad iki Užgavėnių reikia iškulti javus, tada grūdai ir naujas derlius bus geresnis.
* Iki Užgavėnių reikia užbaigti visus sunkesnius ūkio darbus, išsikulti javus. Sakydavo: jeigu patingėsi, pelės sukapos.
* Per Užgavėnes moterys negali siūlų verpti. Jei to nepaisysi – kirmys mėsa, rūdimis apsitrauks linai, siūlai ir drobulės dūlės, kitokių negandų bus.
* Sakoma: jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų.
Užgavėnių kaukės
Pradedame ruoštis Užgavėnėms? Puiku! Kyla klausimas, nuo ko pradėti?
Blynai, vaišės, linksmybės – šventės dieną, o dabar – laikas pagalvoti, kuo per Užgavėnes norėtum būti, kokią kaukę (žem. Lyčyną) užsidėsi, kuo persirengsi. Prieš rinkdamiesi kaukę ar ją darydami, pasižiūrėkime, kokios yra ir kaip atrodo tradicinės, persirengėlių dėvimos žemaičių Užgavėnių kaukės. Tai galima pamatyti muziejuose, kur saugoma daug senų ir pastaraisiais metais suaugusiųjų bei vaikų padarytų kaukių bei nuotraukų, kuriose įamžintos Užgavėnių švenčių akimirkos. Tiems, kas neturi galimybės ten nueiti, labai pravers internetas, kuriame naršydamas rasi ir daug ko, kas susiję su Užgavėnėmis.
Pirmiausia svarbu žinoti, ką pats ar su draugais būsimame Užgavėnių karnavale norėsi vaidinti, kuo apsitaisęs siausi persirengėlių eisenoje.
Pasirinkimas didžiulis. Nuo seno buvo įprasta, kad Užgavėnių persirengėliai (Žemaitijoje jie daug kur Užgavėnių žydais vadinami) susimesdavo į būrelius ir vaidindavo keliaujančius pirkliais prisistatančius mainikautojus žydelius, apsimetėlius ubagus, persenusių jaunikių piršlybų dalyvius, visas ligas gydančius, ypač jaunas mergeles mėgstančius apčiupinėti, jų širdelių dūžių paklausyti daktarus, o kur dar raganos ant šluotų, fotografai. Seniau Žemaitijoje, o dabar jau ir visoje Lietuvoje Užgavėnės neįsivaizduojamos ir be tokių persirengėlių personažų kaip Giltinė, Laikas, Angelas, Aptiekorius (Vaistininkas), Arklys, Meška, Velnias, Gervė Ožys, Gaidys, persirengėlių eiseną ir, svarbiausia, Morę saugantis „Stražninkas“ (Sargybinis). Persirengėliai yra ir Kanapinis su Lašininiu.
Kaukes galima pasidaryti iš įvairiausių medžiagų – popieriaus, kartono, tošies, avikailio, odos, gyvulių kaukolių, kaulų ir t. t. Nuo seno populiarios ir iš medžio išsidrožtos kaukės.
Reikia pasidaryti ir pasirinktam personažui reikalingus atributus. Dažniausiai tai įvairios lazdos, kardai, iš medžio išskobti termometrai, iš šiaudų ar kitų medžiagų prikimštos persirengėlių kupros ir kt. „Daktarai“ nešasi krepčius su medicinos įranga ir vaistais, „ubagėliai“, „žydeliai“ (jie dar vadinami kupčiais) – praventui susidėti skirtas terbeles. O kur dar botagai, virvės, įvairiausios gertuvės ir kt. Būsimiems „daktarams“, „Giltinei“ iš anksto reikėtų pasirūpinti „Gyvenimo knyga“, kurią skaitydamas Užgavėnių dieną galėtum „užkabintiems“ praeiviams jų artimiausią gyvenimą nupasakoti. „Čigonėlių“ rankose, be abejo, tą dieną svarbiausios – kortos. Dažna jos nešasi ir „vaiką“ – į audeklus suvyniotą lėlę. Per Užgavėnes vyrų personažams pravers dirbtiniai ūsai, barzdos.
Beje, seniau per Užgavėnes persirengėliai būdavo tik vyrai. Dabar kartu su jais į šventės šurmulį lygia dalimi įsitraukia ir moterys. Kaukes užsideda, šventės dieną įvairiai linksminasi, mainikauja ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, tik reikia žiūrėti, kad jie bėdos naprisidarytų – lazdos neperlenktų.
Persirengėlių rūbai – patys įvairiausi, tik ne kasdieniai. Svarbu, kad jie išsiskirtų, būtų priderinti prie kaukės ir išryškintų persirengėlio vaidinamo personažo išvaizdą bei charakterį. Bus pats tas, jei vaidindamas mešką, užsivilksi kokius išverstus kailinius. „Ubagėliui“ pravers suplyšusi sermėga, „Žydeliui“ – juoda barzda ir tokios pačios spalvos kepurė su snapeliu, o „Čigonėlė“ tikrai atkreips dėmesį, jei sklaidysis ilgais, ryškių spalvų sijonais bei skaromis. Mergikėms pravartu iš anksto pasirūpinti perukų, iš storų siūlų ar kitų medžiagų prisipinti ilgų kasų ir panašiai.
Išvaizdą atitinkamai pagal pasirinktą personažą reikėtų paryškinti dažais, suodžiais, miltais, pelenais. Svarbu tik žinoti, ar tie dažai tau nepakenks – ar pasirinktos medžiagos tavęs nealergizuoja.
Užgavėnių valgiai
Užgavėnės – paskutinė nuo Kalėdų besitęsiančio Mėsėdžio (žem. Mėsieda) diena, kurią keičia Pelenų diena (Pelenija), o su ja prasideda ir gavėnia, kurios metu nėra vietos nei linksmybėms, nei mėsišku, riebiu maistu apkrautiems stalams. Tad, žinant, jog tavęs laukia ilgas, iki pat Velykų užsitęsiantis gavėnios pasninko laikas, per Užgavėnes norisi prisidūkti ir sočiai bei skaniai pavalgyti. Taip daryti nuo seno įprasta, nes būdavo tikima, kad jei per Užgavėnes daug, riebiai ir sočiai pavalgysi, visus metus stiprus būsi. Kai kas sakydavo, kad tų patiekalų per dieną turėtų būti net septyni, devyni ar dvylika ir kad tiek pat kartų tą dieną reikia valgyti ir suvalgyti viską, kas padėta ant stalo, nes juk kitą dieną, t. y. prasidėjus gavėniai, nieko mėsiško ir riebaus jau nebegalėsi valgyti, likęs maistas suges.
Kokie yra tradiciniai žemaičių Užgavėnių valgiai?
Bandykime jų, kaip kad būdinga ir Kūčių stalui, priskaičiuoti dvylika. Taigi: šiupinys, kiunkė, miltiniai mieliniai blynai, vėdarai, šaltiena (košeliena), dešra, troškinti kopūstai su mėsa, valgomi su virtomis bulvėmis, pyragėliai, spurgos, pyragas, gira, alus.
Keletą receptų pateikiame:
Blynai. Ne tik miltiniai – juos galima kepti ir iš tarkuotų bulvių, bet Žemaitijoje dažniausiai valgomi, purūs mieliniai blynai (rūgštūs mieliniai blynai – iš seno mus pasiekęs tradicinis šios šventės patiekalas). Reta kuri šeimininkė nežino, kaip paruošti tešlą mieliniams blynams, bet šį kartą vieną iš labiausiai Žemaitijoje paplitusių jų receptų norime priminti.
Iš pradžių kartu su gyvomis mielėmis ar su vandenyje išmirkytomis mielėmis giliame dubenyje ištrinamas cukrus, ant gautos masės užpilamas nedidelis kiekis kambario temperatūros pieno, įdedama miltų ir viskas išmaišoma. Tešla uždengiama audeklu ir padedama šiltai, kad pradėtų rūgti. Jai iškilus, papildomai įpilama pieno, supilami plakti kiaušiniai (vienas, du ar trys – kiekis priklauso nuo to, kiek blynų kepama), įberiama druskos, jei pageidaujama – ir vanilinio cukraus, jei reikia – dar ir cukraus, įpilama miltų ir, tešlą vėl sumaišius, ji uždengiama audeklu ir pakartotinai padedama šiltai, kad toliau rūgtų. Kai tešla vėl pakyla, pasidaro akyta, ji atsargiai išmaišoma. Jei tešla tiek per skysta, papildomai įpilama miltų ir tik tada ji išmaišoma. Tada blynus jau galima kepti. Tam naudojami augaliniai arba riebalai. Jei namuose nėra šviežio pieno ar mėgstami rūgštesni blynai, pieną pakeičiame rūgpieniu arba kefyru. Na o jei norime tradicinių rūgščių mielinių miltinių blynų, antrą kartą padėtą rūgti tešlą turėtume rauginti apie parą.
Šiupinys su virta kiaulės uodega. Tai nuo seno žemaičių mėgstamas Užgavėnių valgis, kuris pagaminamas sumaišius virtas kruopas, pupeles, žirnius, truputį įbėrus miltų, viską dar kiek pašutinus ir užpylus pakepintų svogūnų bei lašinių spirgučių. Prieš nešant dubenį į stalą, šiupinio viršuje įsmeigiama virta kiaulės uodega.
Kunkis (Žemaitijoje šis patiekalas dažniausiai šutyne vadinamas). Tai šutintos bulvės su mėsa (dažniausiai kiaulienos šoninė ar kita šiek tiek lašinuko turinti mėsa, su kauliukais ar be jų). Iš pradžių mėsa, ją užpylus vandeniu (jo nereikėtų padauginti) kiek paverdama, o kai jai lieka virti tiek, per kiek laiko išverda bulvės, į sultinį ant mėsos sudedamos nuskustos bulvės. Kai mėsa ir bulvės jau gerai išvirusios, sudedami prieskoniai ir patiekalas jau paruoštas. Nešant į stalą, ant šutynės galima truputį užverti smulkintų krapų, petražolių.
Sakoma, kad per Užgavėnes reikia valgyti daug, bet persivalgyti nesveika, tad visko net ir tokią dieną – su saiku.
Burtai ir žaidimai
* Per Užgavėnes nuskinama vyšnių šakelių, jos atitinkamai pažymimos ir pamerkiamos į vandenį. Sakoma, kad tas, kurio suskintos šakelės iki Velykų pražįsta, greitai ištekės arba ves. To, kurio tik lapeliai išsiskleis, tais metais sau poros dar neras. Liūdniausia bus tam, kurio šakelės, sukrovusios žiedus, Velykų rytą juos numes (Šilalės rajono Nevočių kaimas).
* Šilalės rajono Kiaukų kaime Užgavėnių vakare kambaryje į eilę sudedamos įvairių žmonių klumpės. Po to paskutinė klumpė keliama į priekį tol, kol viena klumpė išeina pro duris. Sakoma: tas, kieno klumpė „išėjo pro duris“, Velykų nebesulauks.
* Užgavėnių dieną susirenka mergaitės, paima tris lėkštes. Į vieną lėkštę įpila žemių, į kitą įdeda rūtų vainiką, į trečią – žiedą. Tada paeiliui mergaitėms užriša akis, paveda jas toliau nuo lėkščių, apsuka ir parodo, į kurią pusė eiti link lėkščių. Jei mergaitė pirmiausia paliečia lėkštę su žiedu – ji greitai ištekės, jei lėkštė su rūtų vainiku – liks jauna merga, jei prisilies prie lėkštės su žemėmis – gali tikėtis mirties.
* Per Užgavėnes reikia važinėtis nuo kalniuko. Tikima, kad tas, kuris per Užgavėnes iškrenta iš rogių, sniege išsivolioja, žemei padeda iš pašalo išsivaduoti.
* Užgavėnių dieną įprasta laistytis vandeniu – nuo seno manyta, kad taip galima pagreitinti pavasarį ir žemės atgimimą.
Užgavėnių draudimai
* Jei Užgavėnių nešvęsi, tais metais nuo nelaimių neatsiginsi: gyvuliai išdvės, javai blogai derės, namiškiai sirgs, visokios kitokios negandos pristos (Girkalnis).
* Jei per Užgavėnes verpsi, linai rūdys, supus (Veliuona, Viduklė, Girkalnis), siūlai ar drobės rūdys (Nemakščiai, Girkalnis).
* Jei Užgavėnes verpsi, ausi – pirštai bus taukuoti, todėl tokį verpalą ar audimą greitai pelės sukrims (Balsių kaimas, Šilalės rajonas, užrašė P. Joga).
* Jei per Užgavėnes malsi – vėjai trobas plėšys (Kaltinėnai).
* Jei per Užgavėnes plaukų nešukuosi, utėlių neturėsi (Jurbarkas);
* Jei nori, kad vasarą gyvuliai ganykloje visada krūvoje būtų, po Užgavėnių vaišių šaukštų, peilių, šakučių neplauk, o surišk juos šiaudais ar juosta ir palik per naktį gulėti. Nuplauk ryte, bet gerai išsimiegojęs (Pelenų dieną keliamasi ne anksti iš ryto, o gerokai įdienojus).
Orų spėjimas per Užgavėnes
* Jei Užgavėnių dieną saulėta – ruoškis, nes pavasarį reikės anksti sėti (Plungė).
* Jei Užgavėnių dieną lyja ar sninga – tais metai gerai augs javai, nežiūrint kur juos pasėsi (Žemaičių Kalvarija).
* Jei per Užgavėnes sausa – sėjos metu reikia būti atsargiam (Kretinga).
Parengė Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – Platelių Užgavėnių kaukių (ličynų) muziejaus ekspozicijos fragmentas