Iš Šilalės rajono kilęs, nuo 1963 m. Vilniuje gyvenantis daugelio knygų autorius, bendraautoris Kazys Misius dažnai apibūdinamas kaip inžinierius, kraštotyrininkas, istorikas, enciklopedistas, mokslo darbuotojas, visuomenininkas.
K. Misius gimė 1942m. gruodžio 5 d. Paymėžiokaimo (Kvėdarnos vls. Šilalės r.) mažažemių valstiečių šeimoje, kurioje užaugo 5 vaikai.
1949–1953 m. jis mokėsi Šventų (vėliau pervadintoje Žadeikių) pradinėje mokykloje, 1953–1961 m. – Kvėdarnos vidurinėje mokykloje.
1961 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą nokytis Skaičiavimo mašinų ir prietaisų specialybės. Institutą baigė 1967 metais.
1969 m. įsitraukė į kraštotyrinę veiklą, baigė Lietuvos liaudies universiteto Paminklų apsaugos fakultetą.
1970 m. sukūrė šeimą – susituokė su Ale Kazėnaite.
1972 m. kurį laiką dirbo skaičiavimo mašinų derintoju Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje, 1972–1983 m. – Vilniaus elektros matavimo prietaisų (Elektros skaitiklių) gamykloje vyresniuoju inžinieriumi elektronikai.
1973 m. kovo 27 d. už dalyvavimą Vilniaus „Ramuvos“ ir Žygeivių klubų renginiuose buvo suimtas ir apklausiamas KGB būstinėje.
1974 m. gavo KGB raštišką įspėjimą, kad jei jis nenutraukus nepageidaujamos kraštotyrinės veikos, jam bus iškelta baudžiamoji byla.
1983–1992 m. dirbo Prekybos ministerijos Skaičiavimo centre vyresniuoju inžinieriumi elektronikai.
1986 m. pradėjo bendradarbiauti „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“, pateikdamas medžiagą apie Lietuvos miestelius. Dabar yra vienas produktyviausių „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ straipsnių autorių ar bendraautorių.
1992–1996 m. dirbo vyresniuoju specialistu Kultūros palikimo studijų centre (nuo 1993 m. kovo mėnesio – Kultūros instituto Palikimo studijų centras).
1995 m. tapo Lietuvos istorikų draugijos surengto istorinių darbų konkurso II vietos laimėtoju (tais metais pirma nebuvo skirta).
1996 m. perkeltas dirbti vyresniuoju specialistu į Kultūros paveldo centrą.
2006 m. išėjo į užtarnautą poilsį, buvo pakviestas dirbti mokslo darbuotoju į Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institutą, kuriame dirbo iki 2014 metų.
2007 m. už istorinius mokslinius Žemaitijos tyrimus jam suteiktas Žemaičių akademijos garbės daktaro laipsnis.
2008 m. K. Misiaus nuopelnai Lietuvai įvertinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
2010 m. už nuoseklų Šilalės krašto istorijos tyrinėjimą, gimtinės garsinimą moksliniais straipsniais bei monografijomis, leidinių rengimą, pastangas išsaugoti ir puoselėti kultūrinį paveldą Šilalės rajono savivaldybės tarybą jį apdovanojo „Auksinės gilės“ premija.
2022 m. vasario 10 d. už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes, Lietuvos Respublikos Seimo apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.
Medalio „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonijoje buvo pažymėta, kad K. Misius – „Unikali asmenybė, tikras Švietimo epochos žmogus, enciklopedistas. Inžinierius pagal išsilavinimą, bet kultūros paveldo tyrinėtojas pagal pašaukimą. Rinkdamas medžiagą apie miestus ir miestelius, jis dviračiu ir pėsčiomis apkeliavo visą Lietuvą. Už kraštotyrinę veiklą sovietmečiu buvo sekamas, tardomas, tačiau užsispyrusiai ir nuosekliai net 50 metų dirbo archyvuose, sukaupė unikalią medžiagą, tapo profesionaliu kultūros istorijos tyrėju. Septynių monografijų, enciklopedijų bendraautoris, leidinių sudarytojas ir redaktorius, Šilalės krašto kultūros paveldo populiarintojas, už darbus įvertintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tai daukantiškų tradicijų tęsėjas“.
2022 m. liepos 28 d. Šilalės rajono taryba už pasiaukojimą Šilalės kraštui, jo istorijos tyrinėjimą ir garsinimą, už filantropinę veiklą K. Misiui suteikė Šilalės garbės piliečio vardą.
Povilas Šverebas
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2023 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“ 2023: Žemaičiai Vilniuje“
