Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640) – iš bajorų kilęs, lotynų kalba rašęs pasaulinio garso Lietuvos baroko epochos poetas (kūrė eilėraščius, epigramas, himnus, odes), Lietuvos jėzuitų ir Vilniaus akademijos auklėtinis, profesorius, Kražių kolegijos dėstytojas, karaliaus Vladislovo IV Vazos dvaro pamokslininkas, popiežiaus Urbono VIII premijos laureatas, vadintas sarmatų Horacijumi.
M. K. Sarbievijus gimė 1595 m. vasario 24 d. Sarbieve (Lenkija, Plocko vaivadija), mirė 1640 m. balandžio 2 d. Varšuvoje. Apie 20 m. gyveno Lietuvoje.
Iš pradžių mokėsi Pultusko jėzuitų kolegijoje. Ją baigęs, 1612 m. liepos 25 d. įstojo į noviciatą (jėzuitų naujokyną) Vilniuje.
1614–1617 m. Braunsberge studijavo filosofiją.
1617–1618 m. dėstė sintaksę ir poetiką Kražių kolegijoje. Tuo laikotarpiu pradėjo eiliuoti.
1618–1622 m. – M. K. Sarbievijaus pirmasis (ankstyvasis) kūrybos laikotarpis, kurio metu, be eilėraščių, jis rašė ir panegirikas bei epitalamijas.
1619–1620 m. dėstė retoriką Polocko kolegijoje.
1617–1630 m. parašė didelį poveikį baroko literatūros teorijai bei estetikai padariusį 5 dalių poetikos veikalą „Apie tobulą poeziją“ („Poetika“). Joje yra aptarti pagrindiniai poezijos žanrai: epigrama, elegija, lyrika, epas. XVII a. žymiausia ir populiariausia buvo pirmoji šios knygos dalis – „Apie aštrų ir šmaikštų stilių“ (De acuto et arguto). Pasak prof. Eugenijos Ulčinaitės, joje „pateikta barokinio stiliaus samprata, išreikštas siekis jungti įvairių stilių, žanrų, kalbų rūšis, derinti skirtingas meno šakas, įvairias tikybines nuostatas, estetinius principus. […]“.[i]
1619 m. sukurtoje Jonui Karoliui Chodkevičiui sukurtoje panegirikoje jis aprašė Kražių kolegijos įsteigimą. Kai kuriuose kituose jo kūriniuose taip pat minimi Kražiai, Žemaitija, rašoma apie jos gamtos grožį ir kt.
1620–1622 m. M. K. Sarbievijus Vilniaus akademijoje (dabar universitetas) studijavo teologiją. Iš čia kaip perspektyvus studentas 1622 m. spalio mėnesį buvo išsiųstas gilinti žinias į Romos jėzuitų kolegiją (Colegium Romanum). Studijuodamas ėjo metafizikos repetitoriaus pareigas Vokiečių kolegijoje (Collegium Germanicum).
1623 m. per Sekmines buvo įšventintas į kunigus.
Romoje studijas jis užbaigė 1624 m. vasarą.
1624–1625 m. Romoje Vokiečių kolegijoje ėjo studijų prefekto ir rektoriaus patarėjo pareigas.
Metai, praleisti Romoje, jo kūrybiniame kelyje buvo itin reikšmingi. Tuo laikotarpiu jis susipažino su antikos kultūra ir italų literatūra, teatru bei muzika. Tuo laikotarpiu jis savo idealu ir dvasiniu autoritetu pasirinko poetą Horacijų, parašė daug kūrinių. Romos laikotarpio eilėraščiai 1625 m. buvo išspausdinti jo pirmojoje poezijos rinktinėje „Trys lyrikos knygos“ (lot. Lyricorum libri tres). Vėlesniais metais Vilniuje, Romoje, Vroclave, Londone ir daugelyje kitų Europos miestų buvo išspausdinti šios knygos papildyti leidimai (XVII a. jų buvo apie 50). 1646 m. ši knyga išversta į anglų, 1682 m. – į lenkų kalbą. Rinktinė buvo populiari ne tik katalikiškuose, bet ir anglikoniškame Oksfordo universitete. 1632 m. Antverpene išleistos knygos antraštinis puslapis buvo papuoštas graviūra, kuri sukurta pagal Peterio Pauliaus Rubenso piešinį.
1625 m. spalio mėnesį M. K. Sarbievijus grįžo į Lietuvą.
1626–1627 m. dėstė retoriką jėzuitų klierikams Polocke.
1627–1635 m. dirbo Vilniaus universitete. Čia jis 1627–1628 m. dėstė retoriką. 1628 m. tapo šio univeriteto filosofijos profesoriumi – filosofiją dėstė iki 1631 metų.
1627 m. parašė studiją „Pagonių dievai“, kurioje pateikta nemažai žinių apie mitologiją, dangaus kūnų garbinimą.
1629 m. rugsėjo 23 d. padarė 4 iškilmingus įžadus.
1630 m. sausio 27 d. gavo laisvųjų menų ir filosofijos magistro laipsnį.
1631 m. pradėjo skaityti poetines teologines paskaitas Vilniaus akademijoje. Poezijos paskaitų metų jis dažnai cituodavo savo kūrybą, aiškindavo Lietuvoje savo sukurtą literatūrinę teoriją apie aštrų ir šmaikštų stilių. Gyvendamas ir dirbdamas Vilniuje jis subrendo kaip rašytojas ir asmenybė.
M. K. Sarbieviju dirbant Vilniaus universitete čia pradėjo veikti talentingus jaunuosius poetus vienijęs literatūrinis humanistų būrelis. M. K. Sarbievijus buvo vienas iš to būrelio pagrindinių organizatorių. Jis kaip geras antikinės literatūros žinovas daugeliui būrelio narių buvo didelis autoritetas ir patarėjas. M. K. Sarbievijaus organizuojamuose susibūrimuose jaunieji poetai skaitydavo savo eilėraščius. Laikui einant, veikiant M. K. Sarbievijui, Vilniaus universitete susiformavo tam tikra poetinė mokykla, kuri išugdė nemažai poetų. Tarp žymiausių M. K. Sarbievijaus mokinių buvo M. Kmicičius, T. Požeckis, A. Rozenvaldas.
1631–1635 m. M. K. Sarbievijus ėjo ir Vilniaus akademijos rektoriaus patarėjo pareigas.
1633–1634 mokslo metais jis buvo ir Marijos sodalicijos dvasios vadas.
1635 m. M. K. Sarbievijus papildomai dirbo ir Vilniaus Šventų Jonų bažnyčios pamokslininku.
Lietuva M. K. Sarbievijui visada buvo svarbi. Dalis jo kūrinių yra dedikuoti iškiliems ano meto didikams – Jonui Karoliui Chodkevičiui, Steponui Pacui, Albertui Vladislovui Radvilai, kai kuriems kitiems žymiems Lietuvos žmonėms. Savo kūriniuose jis rašė ir apie Palemono mitą, Gedimino pilį, Vilijos upę, Lukiškių kalną, Vytauto valstybę „nuo jūros iki jūros“, kt.
1635 m. rudenį M. K. Sarbievijus, pakviestas karaliaus Vladislovo Vazos, išvyko gyventi į Varšuvą ir tapo karaliaus rūmų pamokslininku bei teologu. Eidamas šias pareigas daug laiko skirdavo pamokslų rengimui, sakymui, turėdavo lydėti karalių jo išvykų ir medžioklių metu, tad kūrybai laiko likdavo nedaug, tačiau jos neužmiršo. Tuo laikotarpiu jis karaliaus rūmų teatrui parašė nuotaikingą kūrinėlį „Miškų žaidimai“ (Silviludia, išleista 1757 m., lietuvių kalba 1958 m.), kuriame daug Lietuvos paminėjimų (Birštono, Merkinės, Šalčininkų ir kt.), gamtos vaizdų.
1636 m. M. K. Sarbievijus kartu su karaliumi V. Vaza buvo atvykęs į Vilnių, čia liepos 5 d. jam buvo suteiktas teologijos daktaro laipsnis. Jis tų pačių metų rugpjūčio 14 d. dalyvavo Vilniuje vykusiose šv. Kazimiero relikvijoriaus perkėlimo į naują koplyčią iškilmėse ir jų metu pasakė pamokslą.
M. K. Sarbievijus ir vėlesniais metais gilino savo žinias, daug dėmesio skirdavo teologijos studijoms. Naujai išrinktam popiežiui Urbonui VIII jis sukūrė odę „Aureum saeculum“. Ši popiežiui patiko ir jis, nepaisant to, kad M. K. Sarbievijus dar neturėjo 30 metų, vos kelis mėnesius dirbo kunigu, paskyrė jį paskyrė į bažnytinių brevijorių himnų reformatorių grupę, kurioje buvo dar trys žinomi Romos jėzuitai – Strada, Galluzzi, Petrucci. Dirbdami kartu jie pakoregavo (ištaisė) brevijoriaus himnus (šiam darbui vadovavo popiežius Urbonas XVIII).
Plačiai paplitęs teiginys, kad netrukus po to popiežius jį, kaip Dantę ir Peatrarką, vainikavo laurų vainiku bei apdovanojo aukso žiedu, nors tai įrodančių faktų šiandien ir neturima.
Manoma, kad M. K. Sarbievijus sukūrė porą himnų ir patobulino Velykų laikotarpio himną.
Svarbiausi M. K. Sarbievijaus kūriniai (antikinių ar biblinių tekstų parodijos ir palinodijos) buvo išspausdinti ir išleisti 1626–1635 metais.
M. K. Sarbievijus visą gyvenimą buvo silpnos sveikatos. 1638 m. jis kartu su karaliumi V. Vaza buvo išvykęs gydytis į Badeno kurortą. Ir po ten gauto gydymo jį vis dar vargino negalavimai. Sveikatai kenkė ir karaliaus rūmų intrigos, todėl jis paprašė karaliaus, kad jį leistų grįžti į Vilnių. To padaryti nespėjo, nes paskutinį kartą sakydamas pamokslą Varšuvoje, pajutęs didelį galvos skausmą, apalpo ir po kelių dienų – 1640 m. balandžio 2-ąją mirė. M. K. Sarbievijų palaidojo Varšuvos bažnyčios rūsyje.
M. K. Sarbievijui gyvam esant, pradedant 1625 m., buvo išspausdinti 5 pagrindiniai jo lyrikos rinkiniai kartu su viena epodžių ir viena epigramų knyga. Po jo mirties (iki XVIII a. pab.) šios knygos, kaip jau minėta, pakartotinai buvo išleistos daugiau kaip 50 kartų.
Lietuvių kalba yra išleistos M. K. Sarbievijaus poezijos rinktinės „Lemties žaidimai“ (1995), „Poetica“ (2 t. 2009), odžių rinktinė „Akmens pašventinimas“ (2009).
Naudota literatūra:
- „Motiejus Kazimieras Sarbievijus“, Lietuvių enciklopedija, t. 26, Bostonas, 1961, p. 491.
- „Motiejus Kazimieras Sarbievijus“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/motiejus-kazimieras-sarbievijus/ (žr. 2022-12-27).
Parengė Danutė Mukienė
_______________________
[i] Ulčinaitė Eugenija, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/motiejus-kazimieras-sarbievijus/ (žr. 2022-12-29).