Grasilda Blažienė – Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė. Ji – kalbininkė, habil. dr. (hum. m., filol. m. dr. 1993), profesorė. Pagrindinės jos mokslinių tyrimų sritys yra: prūsų, baltų kalbų onomastika, prūsistika ir baltistika, lyginamoji kalbotyra, kalbotyros istorija, šiuolaikinės kalbotyros kryptys ir metodai, Mažosios Lietuvos kultūros istorija, senųjų rankraščių paleografinė ir lingvistinė analizė, vertimo teorija ir praktika.
G. Blažienė gimė 1949 m. rugpjūčio 15 d. Viekšniuose (Mažeikių r.). 1975 m. ji baigė VU Filologijos fakultetą, kur įsigijo filologės, vokiečių kalbos dėstytojos specialybę, o 2012 m. Lietuvos edukologijos universitete – profesorės vardas.
1975 m. ji dirbo ,,Žinijos“ draugijos referente, 1975–1977 m. – Vilniaus pedagoginio instituto Užsienio kalbų fakulteto Užsienio kalbų katedros asistente. 1977–1982 m. ji mokėsi VU baltų kalbų aspirantūroje. 1993 m. šiame universitete jai suteiktas Humanitarinių mokslų filologijos daktarės lapsnis (2007 čia atlikta habilitacijos procedūra). 1982–1991 m. ji dirbo Vilniaus pedagoginio universiteto Užsienio kalbų fakulteto Užsienio kalbų katedros asistente ir vyr. asistente, 1991–2001 m. – Vokiečių kalbos katedros vyr. asistente. 2001 m. jai suteiktas docentės vardas. Nuo 2004 m. pavasario G. Blažienė dirbo Vokiečių kalbos katedros vedėja. 2007 m. pabaigoje ji tapo Vilniaus pedagoginio universiteto Vokiečių kalbos katedros profesore. 2008 m. sausio 2 d. ji pradėjo dirbti Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vyriausiąja mokslo darbuotoja, to paties mėnesio 10 d. buvo paskirta to paties instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams.
Nuo 2015 m. ėjo Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vadovės pareigas. 2015 m. buvo išrinkta šio instituto Mokslo tarybos pirmininke. 2010 m. pradėjo dirbti mokslo žurnalo „Acta Lingvistica Lithuanica“ atsakingąja redaktore. Žinias gilino stažuotėse Erfurto pedagoginiame, Miuncheno J. W. Goethe’s institutuose, Leipcigo, Göttingeno universitetuose. Ji yra leidinių „Baltiški Sembos vietovardžiai“ (Die baltischen Orstnamen im Samland, 2000 m.), „Baltiški Rytų Prūsijos vietovardžiai“ (Baltische Orstnamen in Ostpreussen, 2005 m.) autorė, tęstinio leidinio „Baltų onomastikos tyrimai 2“ (2011 m.), „Lietuvos vietovardžių žodynas“ (t. 2 2014 m., t. 3 2018 m.), kolektyvinės monografijos „Lietuvių vietovardžiai, žemėvardžiai ir vandenvardžiai Europos kontekste“ (Litauische Orts-, Flur- und Gewässernamen im europäischen Kontext, 2019) viena autorių. 2014–2018 m. kartu su kitais yra parengusi „Interaktyvų Rytų Prūsijos žemėlapį“. Yra paskelbusi daug mokslo straipsnių onomastikos ir kitais kalbos klausimais. Aktyviai dirba plėtodama Lietuvos ir užsienio baltistų ryšius.
Ji atliko didelį darbą vadovaudama projektams „Lituanistika Kaliningrado srityje“ (2009 m.); „Donelaičio tekstų vertimas ir hiperteksto kūrimas italų kalba“ (2012 m.); „Wilhelmui Friedrichui Haackui priskiriamo rankraštinio vokiečių-lietuvių kalbų žodyno (XVIII a. pr.) tyrimas ir rengimas spaudai“ (2012–2014 m.), „Senosios lietuvių kalbos tekstyno“ (SLIEKKAS) lingvistinės anotacijos technologinė mokslinė bazė (2012–2014 m.); Povilo Ruigio „Anfangsgründe einer litauischen Grammatik“ tyrimas ir kritinio leidimo rengimas“ (2014–2015 m.); „Vakarinių pietų aukštaičių vietovardžių integravimas į Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę ir jų kilmės bei motyvacijos tyrimai“ (2016 m).
Ji taip pat yra dalyvavusi tarptautiniuose ir sklaidos projektuose „Hydronymia Europea“ (1995–2005 m.); „Vokiški vietovardžiai“ (Deutsche Ortsnamen 2008–2011); „Lituanistikos (Baltistikos) centrų akademinio mobilumo skatinimas ir tarptautiškumo plėtra“ (2012–2015 m.).
Naudota literatūra:
1. „Grasilda Blažienė“, Lietuvos mokslų akademija: http://www.lma.lt/asmsv/intranetas/index.php?m=profile&user=2642 (žr. 2022-10-03).
Parengė Danguolė Želvytė
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo įgyvendinamą projektą „El. žurnalas „Žemaičių žemė“
