Šiemet (2022-aisiais) puikiais renginiais (koncertais, parodomis, spektakliais) žiūrovus džiugina Mažeikiuose rugsėjo 23–spalio 28 d. vykstantis XVI tarptautinis meno festivalis.
FESTIVALIO PROGRAMA
Rugsėjo 23 d. 17 val.
Mažeikių kultūros centro II aukšto fojė
ČIURLIONIO ĮKVĖPTI
Muzikantų dailės paroda
Junija Galejeva, Žana Miniotaitė, Antanas Jasenka, Povilas Bingelis, Jomantė Šležaitė-Paukštė, Roberta Daugėlaitė, Artūras Šlipavičius-Šlipas, Vaida Tamošauskaitė, Kristina Morozova, Erika Kviatkovskaja
Kiekviena meno šaka tarpusavyje vienaip ar kitaip sąveikauja. Muzika ir judesys – tai šokis; muzika ir žodis – daina, giesmė. Atsigręžę į dailę pastebėsime, kad yra daug pastarosios kūrinių, pagrįstų muzika. Tapant ar piešiant skambanti muzika sukuria atitinkamą nuotaiką, sužadina kūrybiškumą, dažnai tampa įkvėpimo šaltiniu.
Lietuvos muzikos ir dailės prometėjas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911), ieškodamas naujų išraiškos priemonių savo laikotarpio fortepijoninėje muzikoje, jų ieškojo ir tapyboje. Siekdamas dviejų meno šakų sintezės, kūrė paveikslus suteikdamas jiems muzikos formų (preliudas, fuga, sonata) pavadinimus.
Muzikantų dailės parodoje „Čiurlionio įkvėpti“ nūdienos atlikėjai, atsigręždami į M. K. Čiurlionio talentą ir gebėjimus, taip pat išbando save muzikos ir dailės sintezės paieškose. Čia išvysime ne tik muzikos įkvėptas spalvines gamas, bet ir išgirsime, kaip „skamba“ paveikslai.
Rugsėjo 23 d. 18 val.
Mažeikių kultūros centre
FESTIVALIO ATIDARYMO KONCERTAS
Lietuvos kamerinis orkestras
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Sergejus Krylovas)
Orkestro koncertmeisteris Džeraldas Bidva
Ansamblis „Giunter percussion“
Andrius Žlabys (fortepijonas, Lietuva/JAV)
Programoje:
Bach – Koncertas fortepijonui Nr. 2 E-dur, BWV 1053
Bizet-R.Shchedrin – „Karmen siuita“ orkestrui Nr. 1
Koncerto vedėjas – muzikologas Viktoras Gerulaitis
„Lietuvos kamerinis orkestras yra vienas iš orkestrų, kuriuos įkvepia grynos muzikos idėja. Jiems tai nėra vien tik profesija ar pramoga, jiems tai yra viskas“. (Lordas Yehudi Menuhinas)
Subūręs entuziastingų jaunų muzikantų grupę, žymus dirigentas Saulius Sondeckis 1960 m. įsteigė Lietuvos kamerinį orkestrą ir jam vadovavo iki 2004 m. Naujas orkestro istorijos puslapis buvo atverstas 2008 m., kai Sergejus Krylovas tapo naujuoju meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu. Jo siekis atitikti aukščiausiąjį profesinį etaloną, subtilus muzikavimas, nuolatinis repertuaro gausinimas atvėrė naujus orkestro raidos horizontus, nulėmusius daugiau nei 200 aukščiausią pripažinimą pelniusių jungtinių pasirodymų visame pasaulyje.
Lietuvos kamerinio orkestro koncertai sulaukė didžiulio klausytojų ir kritikų pripažinimo svarbiausiose Europos koncertų salėse: Berlyno filharmonijoje, Vienos „Musikverein“, Londono „Royal Festival Hall“ ir kt. Įspūdingoje orkestro istorijoje daugiau nei šimtas koncertų su Mstislavu Rostropovičiumi ir lordu Yehudi Menuhinu. Tad nūdieną Lietuvos kamerinis orkestras yra žymus Lietuvos kultūros lobis, plačiai pripažintas, kaip vienas geriausių pasaulyje kamerinių orkestrų.
Ansamblį „Giunter Percussion“ 1995 m. įkūrė perkusininkas Pavelas Giunteris. Lietuvoje tai pirmasis tokio pobūdžio perkusijos ansamblis. Per 26 veiklos metus muzikantai sulaukė publikos pripažinimo ir tapo populiarūs Lietuvoje ir užsienyje. Žinomi kompozitoriai dažnai skiria savo kūrinius šiam ansambliui. Visi grupės nariai – aukšto lygio profesionalai, atliekantys klasikinę, šiuolaikinę, folkmuziką, popmuziką, pasaulio ir džiazo muziką.
Ansamblio įkūrėjas Pavelas Giunteris – vienas žymiausių Lietuvos perkusininkų, solistų. Jis nuolat dalyvauja klasikinės ir šiuolaikinės muzikos projektuose, drauge su Lietuvos kameriniu orkestru, Lietuvos valstybiniu ir Nacionaliniu orkestrais, kameriniais ansambliais ir solistais.
JAV gyvenantis garsus lietuvių pianistas, „Grammy“ nominantas Andrius Žlabys nuolat atvyksta į Lietuvą koncertuoti. Pasirodymai gimtinėje įsiterpia tarp koncertų tarptautinėje erdvėje su tokiais žymiais kolektyvais, kaip Niujorko ir Buenos Airių filharmonijų, Bostono simfoninis orkestrai, Klivlando orkestras, „Rotterdam Symphony“ ir kt. Pianistas nuolat dalyvauja žymiuose tarptautiniuose festivaliuose: Menuhino (Šveicarija), Lokenhauzo (Austrija), Caramoor muzikos festivalyje (JAV), o jo debiutas garsiajame Zalcburgo festivalyje 2012 m. netiesiogiai susijęs ir su Lietuva: čia jis grojo su Mirgos Gražinytės-Tylos diriguojamu Gustavo Mahlerio jaunimo orkestru.
Andriaus Žlabio karjera už Atlanto buvo žaibiška. Vos išvykęs į JAV kaip Curtis muzikos instituto studentas, sulaukė entuziastingo „Chicago Tribune“ įvertinimo: „Pianistas ir kompozitorius Andrius Žlabys yra vienas iš pačių talentingiausių pastarųjų metų jaunųjų pianistų.“ O po rečitalio Niujorko Metropolitano meno muziejuje „The New York Sun“ jį pavadino „šviečiančia pianistų viltimi“. Šiandieną A. Žlabio vardas daugeliui pirmiausia siejasi su genialiomis J. S. Bacho muzikos interpretacijomis.
Rugsėjo 27 d. 18 val.
Mažeikių kultūros centre
Šokio spektaklis
NORĖČIAU BŪT PAPARČIO ŽIEDU
Kauno šokio teatras „AURA“
Choreografė Bea Debrabant (Prancūzija)
Teatro meno vadovė, choreografė Birutė Letukaitė
Kauno šokio teatras „Aura“ – pirmasis profesionalus šiuolaikinio šokio teatras Lietuvoje, istoriją skaičiuoja nuo 1980 m. Birutės Letukaitės įkurtos modernaus šokio studijos, kuriai ji vadovauja iki šiol. 1989 m. teatras suorganizavo pirmąjį Lietuvoje tarptautinį modernaus šokio festivalį Kaune. Per savo gyvavimo metus teatras kūrė ir formavo Lietuvos šiuolaikinio šokio „veidą“, išugdė ne vieną profesionalų šokėją, papildžiusį pasaulinę šokio padangę. „Aura“ nuolatos dirba su įvairiais tarptautiniais projektais, kviestiniais šokio meistrais iš užsienio, bendradarbiauja su įvairių sričių menininkais, o Kaune jau 31 metus organizuojamas tarptautinis šokio festivalis „AURA“ tapo neatskiriama Kauno miesto kultūros dalimi.
Šokio spektaklis „Norėčiau būt paparčio žiedu“ – inspiruotas gamtos. Kantriai įsikibę į žemę šaknimis auga medžiai. Pažaboti gamtos stichijas reikia laiko, prisitaikymas prie aplinkos lėtas ir meditatyvus. Šis gamtos įkvėptas spektaklis – apie medžius, arba apie žmones, kurie gyvybiškai reikalingi vieni kitiems tam, kad bendrautų, kvėpuotų, veiktų, išliktų ir nepailsdami ieškotų savo paparčio žiedo.
Spalio 1 d. 14 val.
Mažeikių kultūros centre
Šokio spektaklis visai šeimai
MERGAITĖS MARIJOS ISTORIJA
Nacionalinis operos ir baleto teatras
Mintis sukurti šokio spektaklį „Mergaitės Marijos istorija“ pagal E. T. A. Hoffmanno pasaką „Spragtukas ir pelių karalius“ kilo režisierei Jūratei Sodytei ir penkiems LNOBT orkestro muzikantams, atliekantiems P. Čaikovskio baleto „Spragtukas“ muzikos siuitą pučiamaisiais instrumentais. Tai muzikinė šokio pasaka, į kurią kviečiame mažiausius teatro žiūrovus. „Mergaitės Marijos istorijoje“ mažieji teatralai galės iš arčiau susipažinti su baleto menu, su pučiamaisiais instrumentais, kurie šioje nuotykių kupinoje istorijoje taip pat tampa pasakos herojais. Apie ką ši pasaka? Vieną žiemos naktį, kartu su Spragtuku ir Marijos dėde Droselmajeriu, Marija leidžiasi į nuostabią kelionę paskui savo svajonę… Patyrusi daug nuotykių, ji laimingai grįžta namo. Bet kas pasakys, ar tai buvo sapnas, ar tikrovė?
Spalio 5 d. 18 val.
Mažeikių kultūros centre
SAKARTVELO KRAŠTO VOKALINĖ
IR INSTRUMENTINĖ MUZIKA
Ansamblis iš Sakartvelo BANI HILL BAND
Jėga iš Kaukazo! Tarptautiniame Mažeikių meno festivalyje patirsime muziką iš Sakartvelo – „Bani Hill Band“ garsėja nuostabiais balsais, meistriškai įvaldytais tradiciniais ir moderniais instrumentais bei pašėlusia energija, kuriai neįmanoma atsispirti. Septynių vyrų grupė gimė Tbilisio gatvėse, kur juos pastebėjo prodiuseris ir dabar ansamblis žinomas net už savo gimtinės kalnų. Ansamblis groja ne tik įvairiose užeigose, vestuvių šventėse, bet ir žymiausiuose pasaulio muzikos festivaliuose.
Iš Sakartvelo tradicijų gelmių ir širdies sklindančios dainos pasižymi unikalia balsų polifonija, perduota iš kartos į kartą per tūkstančius metų. Nuoširdus, savitas muzikos atlikimas, uždeganti ritmika ir melodijos nepalieka abejingų, pagauna ir nepaleidžia!
Spalio 13 d. 18 val.
Mažeikių kultūros centras
Spektaklis REMYGA
pagal Rimanto Kmitos romaną
Režisierius Oskaras Koršunovas
Valstybinis Šiaulių dramos teatras
Valstybinis Šiaulių dramos teatras įkurtas 1931 m. rugsėjo 23 d. Tai buvo antras profesionalus teatras Lietuvoje, kurio misija – puoselėti ir skleisti teatro meną visoje Šiaurės Lietuvoje. Pirmuoju teatro direktoriumi tapo žinomas kultūros veikėjas režisierius ir aktorius Juozas Staniulis, teatrui vadovavęs 1931-1942 m. 1935 m. kolektyvas buvo iškeltas į Klaipėdą, tačiau po ketverių metų gerokai išblaškyta trupė vėl grįžo į Šiaulius. Nežiūrint sudėtingų darbo sąlygų, Šiaurių dramos teatre dirbo garsūs to meto aktoriai: Potencija Pinkauskaitė, Elena Bindokaitė, Stepas Jukna ir kt.
Nūdieną Šiaulių dramos teatras turi valstybinio repertuarinio teatro statusą. Teatre veikia Didžioji ir Mažoji salės. Repertuare – spektakliai suaugusiems ir vaikams. Teatras gastroliuoja įvairiuose šalies miestuose, dalyvauja festivaliuose, rengia edukacinius užsiėmimus ir kasmet pristato 4-6 premjeras.
Spektaklio „Remyga“ veiksmas vyksta prieštaringais 1988–1992 m. Šiauliuose. Daugelis dar gerai prisimename šį sudėtingą pokyčių laiką, kai su nepriklausomybės idealizmu grūmėsi tamsiosios senųjų struktūrų jėgos. Tarp šių dviejų jėgų blaškosi ir pagrindinis pjesės herojus Remyga. Atitarnavęs sovietinėje armijoje Afganistane, Remyga grįžta į gimtuosius Šiaulius. Jis norėtų gyventi kaip „visi normalūs žmonės“ – būti mylimu vyru, geru tėvu, pareigingu darbuotoju. Tačiau praeities šešėliai ir aplink tvyrantis chaosas vis tirštėja, o tamsiosios jėgos įgauna vis didesnių galių. Kaip tokioje chaotiškoje visuomenėje nubrėžti ribą tarp gėrio ir blogio? Kaip išlikti sąžiningu prieš save ir kitus? Kaip suvaldyti vidinius demonus? Kokia yra nepriklausomybės – politinės ir asmeninės – kaina? Spektaklio kūrėjai suplakė sunkiai nusakomo žanro kokteilį iš dokumentinės medžiagos, kasdienybės autentikos, psichodelinės mistikos ir gyvai atliekamos roko muzikos. Režisierius O. Koršunovas „Remygoje“ įžvelgia anuometinį visos Lietuvos veidą: „tai, kas tuomet vyko Šiauliuose, vyko ir visoje Lietuvoje.“
Spalio 18 d. 18 val.
Mažeikių kultūros centras
Džiazo muzikos koncertas
JAZZ… ONE OF THOSE THINGS
Vladimiro Tarasovo džiazo Trio
Vladimiras Tarasovas (mušamieji, Lietuva)
Volodymyr Solyanik (fortepijonas, Ukraina)
Mark Tokar (bosas, Ukraina)
Iš juodojo kontinento į Šiaurės Amerikos rajonus maždaug nuo XVII a. vidurio buvo vežami vergai. Namų ilgesį ir prisiminimus apie savo gimtąsias vietas jie sudėjo į liūdnas, sielvartingas dainas. Siekiant palengvinti vergų dalią, juos pradėta mokyti krikščioniškų tiesų, maldų ir giesmių. Tačiau tamsiaodžiams Afrikos atvykėliams bažnytinės melodijos buvo svetimos – perėmę kai kuriuos žodžius, muzikinius vingius, jie papildė savomis intonacijomis, kol galiausiai visa susiliejo į juodaodžių religines giesmes. Tuo pat metu pradėjo plisti ir estradinis pramoginis teatras, vadinamas varjetė. Pritariant tambūrinui, būgneliui, bandžai, baltieji atlikdavo linksmas daineles, šoko, improvizavo, ritmingai kaukšėjo batų kulniukais ir vaidindavo pašaipias juodaodžių gyvenimo sceneles. Iš Afrikos juodaodžių ir Amerikos, Europos baltaodžių muzikinių liaudies tradicijų – giesmių, baladžių, maršų, šokių, linksmų dainelių, pradėjo augti nauja rūšis – džiazas.
Nūdienos pasaulyje aptinkame nemažą skaičių džiazo muzikos atlikėjų: solistų, ansamblių, chorų, orkestrų. Vienas ryškiausių džiazo ansamblių Lietuvoje – Vladimir Tarasov „Trio“. 1971 m. džiazo muzikantai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas susivienijo į trio ir išplukdė Lietuvos džiazą į tarptautinius vandenis. Šių muzikantų įtaka ateinančioms Lietuvos džiazo kartoms didžiulė – jų drąsūs stilistiniai žaidimai, didelės apimties siuitos formos kompozicijos, teatrinė ekstravagancija, ironija ir saviironija tapo visos Lietuvos džiazo mokyklos skiriamaisiais bruožais. Kelių dešimtmečių eigoje ne kartą keitėsi šio trio narių ir instrumentinė sudėtys, tad šįkart V. Tarasovas koncertuos su bičiuliais iš Ukrainos – pianistu Volodymyru Solianyku ir kontrabosinininku Marku Tokaru.
Spalio 21 d. 18 val.
Mažeikių kultūros centras
GUSTAV HOLST ORKESTRINĖ SIUITA
„PLANETOS“ SU VAIZDO PROJEKCIJA
Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“
Orkestro vadovas Antanas Kučinskas
Dirigentas Karolis Variakojis
Vaizdo projekcijos autorius Džiugas Katinas
Šviesų dailininkas Rimas Petrauskas
Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ – universalus ir atviras kolektyvas, atliekantis įvairių žanrų ir stilių muziką. Orkestras aktyviai koncertuoja su žymiausiais šalies solistais – ansambliu „Giunter Percussion“, pianistu Petru Geniušu, violončelininku Vytautu Sondeckiu ir kt. Siekis išlikti moderniu, šiuolaikišku ir veržliu kolektyvu atsispindi ir tarpdisciplininėje koncertinių programų kryptyje – bendradarbiaujama su įvairiais menininkais, gretinami sceniniai žanrai: teatras, modernusis šokis ir kt.
Nuo 2018 m. orkestrui vadovauja prof. dr. Antanas Kučinskas, diriguoja – Karolis Variakojis. Pastarasis – vienas ryškiausių lietuvių jaunosios kartos dirigentų. Jis yra Lietuvos nacionalinio simfoninio, Lietuvos valstybinio simfoninio, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Kauno miesto simfoninio orkestrų ir aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ kviestinis dirigentas. K. Variakojis taip pat yra šiuolaikinio muzikos ansamblio „Synaesthesis“ įkūrėjas.
Koncerte skambės XX amžiaus anglų kompozitoriaus Gustavo Holsto orkestrinė siuita „Planetos“. Septynios kūrinio dalys, turinčios Saulės sistemos planetų pavadinimus, atspindi planetų poveikį žmogaus sąmonei, mintims ir emocijoms, perteikia kontrastingus charakterius bei nuotaikas. Siuita bus papuošta menininko Džiugo Katino parengta vaizdo projekcija bei šviesų dailininko Rimo Petrausko sceniniu apšvietimu.
Spalio 28 d. 18 val.
Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
FESTIVALIO UŽDARYMO KONCERTAS
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras
(vyr. dirigentas Tomas Ambrozaitis)
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras
(vyr. chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, chormeisteris Vytautas Valys)
Solistai: Rita Petrauskaitė (sopranas), Aurimas Raulinavičius (tenoras), Valdas Kazlauskas (bosas), Piotr Jevčenko (vargonai)
Programoje:
Iškilmingos mišios Šv. Cecilijos garbei – trim solistams, mišriam chorui, orkestrui ir vargonams
Kyrie
Gloria
Credo: Credo in unum Deum; Et incarnatus est; Et resurrexit; Offertorium
Sanctus
Benedictus
Agnus Dei
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras (vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis) – didžiausias profesionalus orkestras ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Sezono metu orkestras dalyvauja teatro spektakliuose bei premjerose, o šiam pasibaigus, kasmet džiugina Klaipėdos ir aplinkinių miestelių gyventojus bei svečius didingomis koncertinėmis programomis vasaros festivaliuose. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro repertuare – ryškiausi klasikos šedevrai, šiuolaikinė Lietuvos bei užsienio kompozitorių muzika. Drauge su orkestru dažnai koncertuoja ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, chormeisteris Vytautas Valys) ir operos solistai.
Mažeikių kultūros centro informacija