Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 metais. Jis užima dalį Plungės ir Skuodo rajonų teritorijos. Pagrindinė parko paskirtis – išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingiausias Žemaitijos teritorijas, gaivinti ir puoselėti šio krašto tradicijas, papročius, tarmę, vietinių gyventojų charakterio ypatumus.
Parko plotas – 21 720 ha. Miškai užima apie 45 proc. parko teritorijos, rezervatai – 4,8, draustiniai – 43,3, rekreacinė zona – 2,3 proc., ežerai, kurių čia 26, – 7 proc.
Parko direkcija įsikūrusi Plateliuose (Plungės rajonas). Jos adresas: Didžioji g. 10. Platelių lankytojų centro adresas: Didžioji g. 8.
Žemaitijos nacionaliniame parke yra saugomas Platelių ežerynas ir jo apylinkių gamtos kompleksas. Čia vyksta gamtinės aplinkos, etnokultūros paveldo ir moksliniai tyrimai, nuolat vykdomi augalijos ir gyvūnijos stebėjimai, kaupiama su tuo susijusi informacija.
Parko teritorijoje kraštovaizdis daugelyje vietų kalvotas. Jį maždaug prieš 12 tūkst. metų suformavo tirpstantis ledynas. Kai kurios kalvos yra net 150–190 m aukščio. Tikra šių vietovių puošmena – Platelių ežerynas, kuriam priklauso ir didžiausias Žemaitijoje Platelių ežeras. Parko teritorija teka trys didelės upės. Tai Minija, Bartuva ir Venta.
Parke saugoma 12 gamtos paminklų, tarp kurių – buvusio Platelių dvaro sodybos parke augantis storiausias Lietuvos uosis, Raganos uosiu vadinamas. Jo kamieno apimtis – 7,2 m, aukštis – 32 metrai.
Platelių ežere veisiasi retos lašišinės žuvys – seliavos ir Platelių sykas. Parko teritorijoje iš retesnių žvėrių sutinkami vilkai, lūšys. Čia gyvena net 9 šikšnosparnių rūšys.
Kaip šios teritorijos gamtos vertybės yra saugomi Platelių ežero, Laumalenkos bei Šilinės hidrografiniai kompleksai, Gardų ozas, miškais apaugantys Plokštinės ir Rukundžių pelkynai. Gamtosaugininkų dėmesio centre – ir Ertenio, Paburgės, Pakastuvos, Siberijos, Šarnelės, Užpelkių pelkės, Babrungo ir Mergupio upių slėniai, Pailgio, Paplatelės, Šeirės miškų bei Juodupio pelkėtų pievų ekosistemos.
Puoselėjamos ir šių vietų kultūros paveldo vertybės. Jų čia – apie 200. Platelių ežere yra surasti senovėje Platelių miestelį su pilimis saloje jungę tilto poliai. Parko teritorijoje žinoma daugiau kaip 30 archeologijos paminklų. Tai akmens amžiaus stovyklavietės, žemaičių kraštą nuo neprietelių padėję apginti Kalvarijos, Gegrėnų, Godelių, Grigaičių, Mikytų, Pučkorių, Užpelkių, Vilkų, kaimų piliakalniai (iš viso parko teritorijoje yra 11 piliakalnių), istoriją liudijantys alkakalniai, senkapiai ir kt. Didelė dalis piliakalnių yra šiaurės vakarinėje parko dalyje, dažnai jie sudaro vieną kompleksą su alkakalniais.Saugoma senoji Platelių dvarvietė ir Pilies salos piliavietė.
Iš architektūros, dailės paminklų didžiausio dėmesio sulaukia šio krašto senosios sodybos, kurių daugiausiai Beržore, Godeliuose, Šarnelėje, Žemaičių Kalvarijoje. Etnokultūrinės vertės požymius yra išlaikę Stirbaičių ir Visvainių kaimai.
Unikali Beržoro, Platelių, Žemaičių Kalvarijos bažnyčių, Babrungėnų malūno architektūra. Bene daugiausiai saugomų paminklų Žemaičių Kalvarijos miestelyje. Išskirtinės vertės yra Kristaus Kančios kelias ir XVII a. pastatytos Kristaus Kelio koplyčios. Miestelis garsėja iki mūsų dienų išlikusiomis senosiomis Didžiųjų Kalvarijos atlaidų tradicijomis.
Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje gausu šiose vietose senųjų ir šių dienų liaudies meistrų sukurtų kryždirbystės objektų. Čia veikia nemažai visuomenės lankymui pritaikytų muziejų. Unikali Militarizmo ekspozicija, įrengta 1962 m. Plokštinėje pastatytoje buvusioje sovietinės armijos požeminėje termobranduolinių raketų paleidimo aikštelėje.
Atstatyta didelė dalis buvusio Platelių dvaro pastatų: svirnas, arklidės. Čia veikia Užgavėnių kaukių ekspozicija, istorijos, etnografijos, gamtos ekspozicijos, amatų centras, rengiamos įvairios parodos, Platelių bendruomenės šventės, susirinkimai, vyksta kiti renginiai. Čia eksponuojami ir archeologiniai radiniai iš Šventorkalnio, Pilies salos, senoviniai įrankiai, namų apyvokos daiktai.
Parko teritorijoje veikia Reginos ir Justino Jonušų privatus tautodailės bei etnografijos muziejus. Lankytojai priimami ir Kazio Striaukos klėtelėje, kur eksponuojami šio tautodailininko medžio drožiniai. Buvusiame Babrungėnų vandens malūne – privati Leonardo Černiausko meno galerija. Rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) gimtinė sodyba (Bukantės dvarelis) – taip pat parko teritorijoje. Jis rekonstruotas. Čia veikia rašytojai skirtas muziejus, ekspozicijos, kuriose lankytojai turi galimybę daug naujo sužinoti apie Žemaitę, susipažinti su unikalaus šio krašto liaudies meistro Stanislovo Riaubos ir kitų Žemaitijos senųjų liaudies meistrų darbais.
Žemaičių Kalvarijoje atmintį apie Vytautą Mačernį, jo kūrybą saugo šiam poetui skirtas muziejus. Šarnelės kaime yra išlikę ir sodybos, kurioje gimė V. Mačernis, fragmentai. Netoli jos, ant kalvelės, – V. Mačernio kapas. Su šio krašto istorijos tyrinėtojo Konstantino Bružo gyvenimu, darbais yra galimybė susipažinti Žemaičių Kalvarijos „Žaliojoje trobelėje“.
Parko teritorijoje lankytojų, poilsiautojų gausu visais metų laikais. Tam yra skirtos kelios parko zonos, įrengtos stovyklavietės, poilsio namai, poilsio bazė, kaimo turizmo sodybos. Parko teritorija galima keliauti pėsčiomis, dviračiais, automobiliais. Siūlomos ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos gido teikiamos paslaugos. Parke yra įrengtų pažintinių, pėsčiųjų takų. Daug atvykstančiųjų mėgaujasi vandens sportu, buriavimu, plaukiojimu valtimis, vandens dviračiais, burlentėmis, jachtomis ir kitomis bemotorėmis priemonėmis Platelių ežere, žvejyba. Parke yra galimybė išsinuomoti sportui reikalingą inventorių, patalpas renginiams organizuoti. Čia teikiamos ir maitinimo paslaugos.
Plateliuose tradiciškai švenčiamos Užgavėnės, Joninės. Daug dalyvių sutraukia plaukimo maratonas per Platelių ežerą, paskutinį liepos savaitgalį vykstanti Platelių regata.
Parengė Gintautas Čižiūnas
Bonifaco Vengalio nuotraukose – Platelių vaizdai
Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
