Liepos 13-oji – Durbės mūšio ir Žemaičių tautos vienybės diena. 2022 m. renginiai, skirti šiai datai paminėti, vyko Lietuvoje ir Latvijoje. Šiemet, liepos 13-ąją, Telšiuose, Didžiojoje Žemaičių sienoje, buvo atidengta dar viena plokštė – paminklas žemaitiškiems žodžiams (plokštėje iškalti profesoriaus Juozo Pabrėžos parinkti žodžiai). Renginį vedė Telšių Kultūros centro režisierė Alina Gintalienė.
Šiuos metus šešios Žemaitijos savivaldybės yra paskelbusios Žemaičių kalbos metais, tad ir naujoji Didžiosios Žemaičių sienos plokštė skirta žemaičių kalbai. Šventės dieną, po iškilmingo plokštės atidengimo, Telšiuose, prie paminklo, skirto Durbės mūšio pergalei, vyko šio mūšio paminėjimo iškilmės ir latvių grupės „Vilkė“ koncertas, o vėliau Telšių amfiteatre – žemaitiškai dainuojančios grupės „Skylė“ koncertas.
 |
 |
 |
 |
Žemaičių Didžiosios sienos naujosios plokštės atidengimo metu jos autorius Mindaugas Šimkevičius kalbėjo (versta iš žemaičių kalbos). Jo ir kitos žemiau cituojamos kalbos skelbiamos sutrumpintos:
„Pradėti noriu Viktorijos Daujotytės žodžiais „Žemaičių žodžiais, sakiniais ir intonacijom pasineri į pasaulį, kurio be tos kalbos nėra ir būti negali“. Sukurti meninę plokštę žemaičių kalbai nebuvo lengva, kaip gali pasirodyti iš karto, bet ir nebuvo labai sudėtinga, kaip gali pasirodyti ne iš karto. Žemaitiškų žodžių pasaulyje aš gyvenu nuo pat gimimo… Kai pradėjau galvoti, kaip turėtų ta plokštė atrodyti, į galvą atėjo telšiškio poeto Vytauto Stulpino žodžiai: „žemaitėškā šnekietė īr kap kūlius ritintė“. Tie žodžiai neišėjo iš galvos nuo darbo pradžios iki pabaigos. Žiūrėdami ir skaitydami kiekvienas matys ir girdės vis kitaip. Bet aš, kaip autorius, noriu paaiškinti, kad mano meno kūrinys yra sudarytas iš penkių dalių: reljefinė (deginto paviršiaus) akmeninė plokštė ir 4 žemaitiško akmens rieduliukai. Pagrindinis meninės plokštės akcentas – reljefinė plokštė su išgraviruotais žemaitiškais žodžiais. Tai lyg savotiškas Žemaičių žemės žemėlapis, parodantis žemaičių kalbos grožį bei autentiškumą. Aplink centrinę plokštę išsidėstę bei į ją įsiterpę 3 akmenys (kūlē), lyg savotiškos kalvos, piliakalniai, salos, kalnai… su bronzinėmis plaketėmis. Pirmoji nuo apačios skirta istoriniam aspektui (ryšys su baltų kalbine grupe). Antroji primena Žemaičių kalbinius skirtumus. Viršutinioji QR kodo pagalba suteiks galimybę išgirsti žemaičių kalbos žodžius. O pats paskutinis akmuo, kertinis, skirtas visiems geros valios žemaičių kalbos saugotojams, puoselėtojams ir skleidėjams.“
***
Atminimo lentą, skirtą žemaičių kalbai, pašventinusio Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus palaiminimo malda:
„Dieve, visų žmonių Kūrėjau ir Tėve, tu esi Pradžia ir Pabaiga, esi Alfa ir Omega. Tu esi Istorijos Viešpats, atsiuntęs savo sūnų Jėzų Kristų mūsų gelbėti. Palaimink mūsų pastangas puoselėti žemaičių kalbą ir perduoti ją ateinančioms kartoms. Palaimink šią atminimo lentą, skelbiančią žemaičių tapatybę, besireiškiančią per kalbą. Tebus ši kalba ne akmenyje ar metalo plasitikoje, bet žmonių širdyse ir lūpose gyva. Prašome per Kristų mūsų Viešpatį.“
Plokštės atidengimo metu Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas pasakė (versta iš žemaičių kalbos):
„Džiaugiuosi, kad Didžioji Žemaičių siena pasipildė dar vienu kūriniu, džiaugiuosi, kad prie mūsų iniciatyvos skelbti Žemaičių kalbos metus Žemaitijoje, prisidėjo dar penkios savivaldybės. Kiekvienoje jų vyksta tam skirti renginiai. Mūsų savivaldybėje per tarybos posėdžius vis drąsiau imam kalbėti žemaitiškai, daugėja mieste žemaičių kalba parašytų tekstų, iškabų, pavadinimų, vėliavų. Mylėkim ir gerbkim savo kalbą, puoškim Žemaitijos sostinę Telšius. Kuo daugiau bus žemaitiškumo, tuo įdomesni būsim pasauliui.“
Lietuvos Respublikos Seimo narė, Žemaičių parlamentinės grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiutė renginio metu pažymėjo (versta iš žemaičių kalbos):
„Nuo 2019 metų, kai Lietuvoje buvo paskelbti Žemaitijos metai, kai nuvilnijo garsas apie Žemaičių kraštą, vis dažniau girdi žemaitį drąsiau žemaitiškai šnekant ne tik Žemaitijoje. Didelį atgarsį sukėlė ir Žemaičių konferencija, kurioje išgirdom pranešimus apie kašubus Lenkijoje ir latgalius Latvijoje. Priimta rezoliucija įgalino Seimo Žemaičių grupės narius tvirčiau darbuotis. Jei ne Telšiai, jei ne drąsi jų pozicija, nebūtų Žemaičių kalbos metų. Maloniai stebina ir širdį linksmina Telšių vyskupo požiūris į žemaičių kalbą, kunigų skatinimas į bažnyčias žemaičių kalbą įsileisti, netgi žemaičių kalbos mokymasis… Noriu apdovanoti Žemaičių vyskupą Algirdą Jurevičių ženklu „Už nuopelnus Žemaitijai“ (įteikiamas apdovanojimas).
Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas, architektas prof. Algirdas Žebrauskas renginio metu kalbėjo: (versta iš žemaičių kalbos):
„Kalba, papročiai ir žemė – trys kertiniai kūliai, kuriuos turim saugoti ir branginti. Džiaukimės, kad žemaičių kalba yra gyva, bet ne tiek gyva, kad kiekvieno žemaičio namuose skambėtų, kad į vaiko lūpas būtų įdėta. Žemaičiui vėl reikia turėti unoro sava kalba kalbėti, savas dainas dainuoti, žemaitišką tautinį drabužį dėvėti nors per šventes. Mūsų stiprybė – vienybėje. Nekibkim vieni kitiems į atlapus, stengdamiesi sugriauti tai, kas jau sukurta. Džiaugias širdis matant, kad ilgėja mūsų unikalioji Žemaičių siena.“
Genoveita Gricienė
Rolando Meškausko nuotraukose – akimirkos iš žemaičių kalbai skirtos plokštės atidengimo Didžiojoje Žemaičių sienoje Telšiuose 2022 m. liepos 13 dieną. Prie paminklo kalba žemaičių kalbai skirtos plokštės autorius Mindaugas Šimkevičius
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos remiamą projektą „Elektrioninis žurnalas „Žemaięių žemė“
