Kajetonas Nagurskis – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, Žemaitijos politinis, karinis ir visuomenės veikėjas, žemaičių bajoras, pokamorė, Šiaulių vėliavininkas.
Paskutiniaisiais Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo metais pasižymėjo patriotine veikla. Jis aktyviai dalyvavo 1794. metų sukilime.
Jis buvo kilęs iš Žemaitijos bajorų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinių ir visuomenės veikėjų Nagurskių giminės. Tėvas – Jokūbas Ignotas Nagurskis, motina – Upytės apskrities seniūno duktė Mariana Puzinaitė. Brolis – Jonas Nagurskis. Jis priklausė stambiausių Lietuvos dvarininkų dvidešimtukui. K. Nagurskis kartu su broliu paveldėjo Kurtuvėnų dvarą, kuris turėjo 1 000 valakų žemės ir keletą palivarkų, rūmus Vilniuje.
1777–1782 m. mokėsi Vilniaus universitete. 1782 m. Vilniuje išleido jo paties iš prancūzų kalbos verstą L. du Fresney „Geografijos vadovėlį“, papildė jį medžiaga iš Lenkijos ir Lietuvos istorijos (Geografia krotka na lekcye podzielona dla nauki mlodzi przez L. P. Lenglep du Fresnoy po francuzku napisana a przez J. P. Kajetana Nagurskiego… przelozona, 266 p.).
1788–1792 m. atstovavo Žemaitijai Ketverių metų seime. 1787–1792 m. Šiaulių buvo apskrities vėliavininkas. Per 1794 m. sukilimą priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausybei – Lietuvos aukščiausiajai tautinei tarybai, sukilimo metu kaip generolas majoras vadovavo kariuomenei Žemaitijoje. Rusijai sukilimą numalšinus, pasitraukė į Veneciją. Kaip aktyvus lenkų emigracijos Prancūzijoje dalyvis pasisakė už konstitucinės monarchijos atkūrimą Abiejų Tautų Respublikoje. 1796 m. po Jekaterinos II mirties gavo amnestiją ir atvyko į Varšuvą.
1797 m. grįžo į Lietuvą ir Vilniuje vedė Mariją Neri. 1800 m. testamentu paleido savo dvarų valstiečius iš baudžiavos.
Su žmona italų dainininke Marija Neri (1778 m. Venecija, Italija – 1851 m. rugsėjo 21 d. Piza, Prancūzija) vaikų neturėjo.
Po K. Nagurskio mirties Marija Neri 1802 m. ištekėjo už kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833), įgijo aristokratišką titulą ir tapo Marija de Neri.
Kajetonas buvo paskutinis Kurtuvėnų valdų vyriškos linijos palikuonis. Kurtuvėnų ir kitus dvarus paveldėjo jo sesuo Joana Žukauskienė.
Parengta pagal knygoje „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“ (spaudai parengė Adomas Butrimas), „Wikipedijoje. Laisvojoje enciklopedijoje“ https://lt.wikipedia.org/wiki/Kajetonas_Nagurskis paskelbtą informaciją