Jonas Albertas Grotkovskis (1811–1855) – pedagogas, visuomenės veikėjas, 1830–1831 m. sukilėlis, dalyvavęs Kaugėnų, Darbėnų ir Palangos kautynėse,
Gimė 1811 m. Surviliškyje (Ukmergės apskritis), mirė 1855 m. Varnoje (Bulgarija).
Buvo baigęs Vilniaus universitetą, kuriame studijavo filosofiją.
Sukilimui prlaimint, kartu su su Henriku Dembinskiu pasitraukė į Varšuvą. Už dalyvavimą sukilime apdovanotas diplomu „Už nuopelnus Tėvynei“, vėliau – „Auksiniu kryžiumi“.
1831 m. gruodžio mėnesį atvykęs į Prancūziją iš karto įsitraukė į Lietuvos ir rusų žemių draugiją, apsigyveno Paryžiuje, dirbo pedagoginį darbą – Juilly gimnazijoje 6 metus buvo muzikos mokytojas, dėstė matematiką. 1848 m. dalyvavo Tautų pavasario įvykiuose. Tarnybą baigė Turkijos sultono kazokų korpuse turėdamas majoro laipsnį.
Parengta pagal knygoje „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose“ (spaudai parengė Adomas Butrimas) paskelbtą informaciją