Kajetonas Rokas Nezabitauskis (Nezabitauskas)-Zabitis – bibliografas, istorikas, literatūrologas, pirmojo lietuviško iliustruoto elementoriaus autorius, Kiprijono Juozapo nezabitauskio-Zabičio brolis.
Jis gimė 1800 m. rugpjūčio 29 / 17 d. d. Baidotų kaime – tuometinės Kretingos apskrities Salantų valsčiuje (dabar Baidotai priklauso Skuodo rajonui). Mirė 1876 m. balandžio 11 d. Varšuvoje (Lenkija).
Mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų apskrities mokykloje ir Kauno gimnazijoje, vėliau (1821–1824 m.) Vilniaus universiteto Moralinių mokslų fakultete studijavo teisę. Studijuodamas bendradarbiavo su Žemaičių kultūros sąjūdžio dalyviais, ypač su Dionizu Poška, buvo vienas veikliausių žemaičių studentų lituanistinio sąjūdžio dalyvių. 1823 m. kartu su rusų filologu ir kraštotyrininku I. Loboika keliavo po Žemaitiją tyrinėdamas lietuvių kalbos tarmes ir rinkdamas istorinę medžiagą. 1825 m. išvyko į Varšuvą ir iki 1857 m. dirbo Švietimo ministerijoje adjunktu, cenzūros komitete – sekretoriumi ir cenzūros referentu
Išleido D. Poškos istorinį veikalą „Kaimiečio artojo mąstymai. Apie lietuvių ir žemaičių tautos istoriją ir jos kalbą“ („Rozmyslanie wiesniaka rolnika. O historyi narodu litewskiego i zmudzkiego, oraz o iego iezyku“, 1829). 1835–1848 (1850?) m. leido „Visuotinį kalendorių“ („Kalendarz powszechny“). Laikraštyje „Gazeta Warszawska“ paskelbė lituanistinių straipsnių apie Lauryno Ivinskio kalendorių, Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vyskupystę“ ir kt. Vertė iš vokiečių ir prancūzų kalbų į lenkų kalbą grožinę ir istorinę literatūrą, lietuvių liaudies dainas.
1824 m. išleido lietuvių kultūrai svarbų veikalą – pirmąjį lietuvišką naujos mokomosios krypties (iškeltas vaizdingumo principas, taikomi garsinio skaitymo metodo elementai) gausiai iliustruotą elementorių „Naujas mokslas skaytima diel mažū vaykū Žemaycziu yr Lietuvos“. Tai buvo pirmas iliustruotas lietuviškas elementorius. Į šį elementorių įdėjęs 53 lietuviškas patarles ir priežodžius, pradėjo skelbti smulkiąją tautosaką Lietuvoje. Elementoriuje išspausdino pirmąjį Didžiosios Lietuvos lietuviškų knygų bibliografinį sąrašą „Surinkimas wysokių rasztų lietuwiszkų“, kuriame suregistravo 1547–1824 m. išleistas 73 knygas ir rankraščius.
Prie rašomos „Lietuvos istorijos“ 1829 m. parengė 14 puslapių bibliografinį priedą „Sąrašas veikalų lietuvių, žemaičių ir prūsų-lietuvių kalbomis“. Šį veikalą norėjo išleisti atskira knygute, buvo gavęs cenzūros leidimą, bet knyga neišėjo. Rankraštis buvo saugomas Rapperswilio lenkų muziejuje Šveicarijoje, po Pirmojo pasaulinio karo pateko į Varšuvos nacionalinį muziejų, o 1944 m. su „Lietuvos istorijos“ bei „Lietuvių kalbos žodyno“ rankraščiu dingo.
Parengta pagal knygoje „Žemaičių Kunigaikštystė bajorų Gadonų raštuose (spaudai parengė Adomas Butrimas) paskelbtą informaciją