Stanislovas Kęsgaila Janavičius (apie 1451–1527, lenk. Stanisław Janowicz Kieżgajło) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, Deltuvos didikas, valstybės ir karinis veikėjas, Lietuvo didysis etmonas, Žemaičių seniūnas 1486–1527 metais. Jis gimė apie 1451 m. greičiausiai Kražiuose, mirė 1527 m. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus katedros Kęsgailų koplyčioje.
Jo tėvas buvo Jonas Kęsgaila, tėvo brolis – Mykolas Kęsgaila. Buvo vedęs tris kartus. Turėjo sūnus Stanislovą Stanislovaitį Kęsgailą, Mykolą ir Joną, dukrą Barborą.
1499–1522 m. buvo Trakų kaštelionas, 1522–1527 m. – Vilniaus kaštelionas.
1494 m. vasario 5 d. Lietuvos vardu Maskvoje sudarė taikos sutartį su Rusija, o kitą dieną Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui per procura vedė caro Ivano III dukterį Eleną.
1501 m. kartu su kitais Melniko sutarties dalyviais Didžiojo kunigaikščio Aleksandro buvo pašalintas iš Ponų tarybos. 1501–1502 m. po Simono Alšėniškio ėjo Lietuvos didžiojo etmono pareigas vietoje Viedrošos mūšyje rusų nelaisvėn patekusio Konstantino Ostrogiškio, vadovavo LDK kariuomenei kare su Maskva, 1503 m. etmono bulę perdavė Stanislovui Kiškai. 1516 m. kilus pasienio konfliktui, jo vadovaujami žemaičiai prie Ragainės sumušė kryžiuočius ir iš ordino valdžios išvadavo Katyčius ir jų apylinkes.
Naudota literatūra:
- Laisvoji enciklopedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Stanislovas_Jonavi%C4%8Dius_K%C4%99sgaila (žr. 2022-03-30).