Grigas Valančius (1906–1978) – ekonomistas, mokslų daktaras, profesorius, buvęs Lietuvos konsulas Austrijoje, Klaipėdos gubernatūros patarėjas, Lietuvos prekybos instituto profesorius, knygų autorius, aktyvus visuomenės veikėjas ir spaudos darbuotojas.
Vieną iš didžiausių paminklų Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui yra pastatęs jo giminės palikuonis Grigas Valančius. Gyvendamas užsienyje jis surinko ir išleido dviejų dalių monografiją apie Motiejų Valančių – ,,Žemaičių Didysis”.
Grigo Valančiaus vardas šiandien Lietuvoje žinomas tik gana nedideliam žmonių ratui, nors tai vienas iškiliausių žemaičių asmenybių. Plačiau pasigilinti į šios neeilinės asmenybės gyvenimą ir jo nuveiktus darbus mus paskatino paties Grigo Valančiaus giminaitė – Plungės rajone gyvenanti kraštotyrininkė Emilija Mikulskienė ir Plungės miesto viešosios bibliotekos darbuotojai, Grigo Valančiaus 90 metų sukakties proga Plungės kultūros rūmuose organizavę mokslinę konferenciją.
Grigas Valančius – nepaprastai spalvinga, įdomi ir įvairiapusė asmenybė. Tačiau, kai konferencijos organizatoriams reikėjo surasti pranešėjus šiam renginiui, paaiškėjo, kad šiandien kiek daugiau apie Grigo Valančiaus gyvenimą ir darbą gali pasakyti tik patys Plungės bibliotekininkai bei Lietuvos filosofijos ir
sociologijos instituto keletas darbuotojų, paskutiniais metais tyrinėję G. Valančiaus darbus socialinės filosofijos srityje. Vis dėlto konferencija įvyko. Tai progai Plungės bibliotekininkų ir G. Valančiaus giminių rūpesčiu buvo išleista knygutė „Dr. Grigas Valančius“, kurią spaudai parengė Otilija Juozapaitienė. Konferencijos dieną Grigo Valančiaus gimtosios sodybos vietoje buvo pašventinta naujai čia pastatyta koplytėlė, ant kurios postamento parašyta, kad
čia „gyveno Valančiauskai – Valančiai / (penkios kartos) / Tarp jų – daug dirbę Lietuvos kultūrai Izidorius 1895–1974, Grigas 1906–1978, Jurgis 1908–1982 /“. Ši koplytėlė šiandien visus atvykusius pasitinka greta nedidelio Valančiauskų ežerėlio, esančio netoli Žemaičių Kalvarijos (Jazdauskiškių kaime, Plungės rajone). Čia gimė ir išaugo Grigas Valančius. Kartu su juo šeimoje augo dar 10 vaikų. Visi nuo mažens buvo gražiai tėvų auklėjami ir mokomi – taip jau Valančių giminėje buvo priimta nuo seno. Vienas iš Grigo senolių – Gasparas, o šis – paties Didžiojo Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus tėvo brolis. Grigas Valančius kartu su bendraminčiais ir giminaičiais (Plungėje gyvenenčia seserėčia Emilija Mikulskiene, Klaipėdos bibliotekininkais, uostamiestyje gyvenusiu broliu Jurgiu ir kitais) jis daugelį metų rinko medžiagą apie Žemaičių vyskupą. Pats Grigas yra baigęs Telšių gimnaziją. 1925 m. jis išvyko studijuoti į Briuselio universitetą, 1928 m. mokėsi Hagoje, o 1929–1931 m. – Vienos universitete, kurį baigus jam buvo suteiktas Valstybės mokslų daktaro laipsnis. Studijuodamas Austrijoje Grigas dirbo Lietuvos konsulate Vienoje. 1931 m. jis sugrįžo į Lietuvą ir dirbo Kaune – Finansų ministerijos referentu. 1934 m. persikėlė gyventi į Klaipėdą. Šis laikotarpis jo gyvenime itin reikšmingas mūsų uostamiesčiui. Atvykęs į pajūrį, G. Valančius ne tik tapo Klaipėdos gubernatūros ekonomikos patarėju, bet ir profesoriavo Klaipėdos prekybos institute – dėstė ekonomiką. Tais metais jis labiausiai domėjosi Lietuvos jūrų žvejybos reikalais. Daug pastangų ir laiko skirdavo steigdamas statybos ir žuvies bendroves Klaipėdoje, rūpindamasis Lietuvos prekybos laivyno statyba. Jau tais laikais jis didelį dėmesį skyrė įvairiomis užsienio kalbomis leidžiamai reklamai apie Lietuvą, ypač apie jos ekonomiką. Klaipėdą G. Valančius paliko 1939 metais (vokiečiams okupavus uostamiestį) ir įsikūrė Panevėžyje, kur užsiėmė linų prekyba ir apdirbimu. Įvedus sovietų valdžią Lietuvoje, 1941 metais kartu su šeima pasitraukė į Vokietiją, tačiau ten nepritapo ir pateko net į koncentracijos stovyklą. Iš jos G. Valančiui pavyko ištrūkti.
Sugrįžęs karo metais į Lietuvą, Kaune dirbo ekonomistu, o 1944 metais vėl pasitraukė iš gimtinės. Norėjo išvykti į Švediją, bet vokiečių buvo sulaikytas ir atsidūrė Vokietijoje. Tuo laikotarpiu Grigas Valančius lietuviams buvo jau gerai žinomas kaip mokslo žmogus ir aktyvus visuomenės veikėjas, todėl 1946–1949 m. Vakarų Vokietijos Viurtembergo mieste gyvenę lietuviai jam buvo patikėję Lietuvių bendruomenės apygardos pirmininko pareigas. G. Valančius buvo aktyvus ir Lietuvos Vienybės sąjūdžio dalyvis, VLIK – o narys. Nuo 1949 m.
jis gyveno Amerikoje. 1952–1954 m. G. Valančius vadovavo Čikagos lietuvių bendruomenei, 1959–1960 m. dirbo LRKS pirmininku. Kurį laiką buvo išvykęs gyventi į Vokietiją ir ten 1960–1962 m. dėstė Vasario 16-osios lietuvių gimnazijoje. Visą tą laiką (nuo 1925 m.) aktyviai bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Jis – kelių knygų autorius. Daugiausia mūsų krašto žmonėms žinomas G. Valančiaus leidinys ,,Lietuva ir Karaliaučiaus kraštas“ (išspausdintas
1947 m.) bei monografija ,,Žemaičių Didysis“, kurios pirmoji dalis išleista Grigui Valančiui dar esant gyvam – 1977 m., o antroji – 1978 m. (knygos išleidimu šį kartą rūpinosi A. Dalilė).
Knyga ,,Žemaičių Didysis“ skirta Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus mirties šimtosioms metinėms. Tai istoriografinių pasakojimų rinkinys, kurio pagrindą sudaro dokumentinė medžiaga. Ši knyga – platus bei išsamus pasakojimas apie Motiejaus Valančiaus gyvenimą ir darbus, bet ir XIX a. Žemaitijos kultūrinio gyvenimo istorija, už kurią, kaip pripažįsta istorikai, geresnės iki to laiko dar niekas nebuvo parašęs. Bėda tik ta, kad ši knyga kol kas Lietuvoje mažai kam prieinama, nes ji išspausdinta JAV ir pas mus vis dar bibliografinė retenybė.
Didelė buvo ir Plungėje vykusios mokslinės konferencijos, Valančių giminės susibūrimo reikšmė. Šie renginiai parodė, kad laikas neįstengė iš žemaičių atminties ištrinti vyskupo Motiejaus Valančiaus švietėjiškų idėjų, kad tikri žemaičiai ir šiandien dideli tiek savo darbais, tiek ir mintimis.
Parengė Danutė Mukienė
Tekstas paskelbtas įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
