Kazys Alminas (1904–1986) – lietuvių ir vokiečių kalbos specialistas, lietuvių kalbos vardyno rinkėjas ir tyrėjas, profesorius. Gimė 1904 m. balandžio 15 d. Raseinių apskrities Švėkšnos valsčiaus Paulaičių kaimo ūkininkų šeimoje. Mirė 1986 m. birželio 7 d. Santa Monikoje (JAV). Iš pradžių mokėsi Švėkšnos pradžios mokykloje, 1918–1925 m. – Telšių gimnazijoje. 1925–1929 m. studijavo Lietuvos universitete. Buvo kalbininko Jono Jablonskio sekretorius. 1929–1934 m. žinias gilino Leipcigo, Miuncheno, Heidelbergo, Vienos ir Karaliaučiaus universitetuose. 1934 m. Leipcigo universitete apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių kalbos germanizmai“. 1934–1939 m. dėstė vokiečių kalbą Kauno Vytauto Didžiojo universitete, 1940–1943 m. – Vilniaus universitete, kuriame vadovavo Vokiečių kalbos ir literatūros katedrai. 1943 m. grįžo į Žemaitiją. 1943–1944 m. dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Švėkšnoje (Šilutės r.). 1944 m. vasarą pasitraukė į Vakarus. 1944–1945 m. dirbo Austrijos mokslų akademijos Fonogramų archyve Vienoje. 1945–1946 m. buvo UNRRA universiteto Miunchene profesorius. 1948–1972 m. buvo Kalifornijos (JAV) Lojolos universiteto vokiečių ir rusų kalbų bei literatūrų profesorius. Jis tyrinėjo vokiškus skolinius, vartojamus lietuvių kalboje, padėjo atlietuvinti Vilniaus krašto lietuvių vietovardžius ir pavardes. Sudarė išsamų vokiškų skolinių lietuvių kalboje žodyną, kuris iki šiol yra išsamiausias šios srities veikalas. Paskelbė A. Baranausko laiškus vokiečių kalbininkui H. Vėbėriui, sudarė Lietuvos istorijos šaltiniuose esamų lietuviškų tikrinių vardų kartoteką.
Svarbiausi mokslo darbai:
1934 m. išleido knygą vokiečių kalba „Die Germanismen des Litauischen“ (Lietuvių kalbos germanizmai).
1934 m. sudarė vietovardžių rinkimo instrukciją.
1934–1944 m. organizavo Lietuvos vietovardžių ir pavardžių rinkimą (prie Kultūros muziejaus buvo įsteigęs skyrių „Lietuvos žemės vardynas“).
Parengė spaudai ir 1943 m. išleido žodyną „Vokiškai – lietuviškas žodynas“.
Sudarė Lietuvos istorijos šaltiniuose esamų lietuviškų tikrinių vardų kartoteką (joje buvo daugiau kaip 200 tūkstančių lapelių).
1931–1939 m. leidinyje „Archivum Philologicum“ paskelbė Antano Baranausko 67 laiškus vokiečių kalbininkui H. Vėberiui (dar 33 laiškai liko neišspausdinti, nes sutrukdė Antrasis pasaulinis karas)
Rašė knygą „Kryžiuočių keliai į Lietuvą“.
Parašė leksikografijos darbų, rinko istorinių dokumentų, Lietuvos valdovų antspaudų fotokopijas.
Parašė publicistinius straipsnius „Vytauto skundas prieš Jogailą ir Skirgailą“, „Dionizo Poškos „Mužiko“ kopija“ ir nemažai kitų straipsnių. Kalbos klausimais savo tekstus publikacijas skelbė žurnale „Gimtoji kalba“. Bendradarbiavo ir „Archivum Philologicum“, daugelyje kitų periodinių leidinių.
Iki 1939 m. jo pavardė buvo Alminauskis.
Naudota literatūra:
- Rugytė A., Švėkšna, Čikaga. 1974., p. 417, 426, 429.
- Zinkevičius Zigmas, „Kazimieras Alminas“, Mūsų kalba, 1987 m. Nr.1, p. 51–52.
- Sabaliauskas Algirdas, „Kazimieras Alminas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 1, Vilnius, 2001, p. 376: https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-alminas/ (žr. 2022-03-12)
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. SRTRF remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
