Mykolas Michelbertas – lietuvių archeologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, istorijos mokslų daktaras (1987 m.), Latvijos mokslų akademijos garbės daktaras (2004). Pagrindinės jo mokslinių tyrimų sritys: senojo geležies amžiaus archeologija, numizmatika.
M. Michelbertas gimė 1939 m. kovo 9 d. Kražiuose (Kelmės r.). 1955 m. baigė Kražių vidurinę mokyklą, 1960 m. – Vilniaus universitetą. 1959–1969 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute, 1969–1984 m. dirbo Vilniaus pedagoginiame institute. 1972–1975 m. jis čia ėjo Istorijos fakulteto dekano, 1974–1984 m. – SSRS istorijos katedros vedėjo pareigas. 1965 m. Istorijos institute apgynė kandidatinę disertaciją tema „Romėniškasis importas Lietuvoje“, 1986 m. – TSRS mokslų akademijos archeologijos institute – mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos Panemunė I–IV m. e. a.“ 1987 m. tapo istorijos mokslų daktaru. Nuo 1984 m. dėstė Vilniaus universitete. 1988 m. šiame universitete suteiktas profesoriaus vardas. 1993–2004 m. jis buvo Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjo pareigas. 1989–1991 jis dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 2002 m. jis tapo Vokietijos archeologijos instituto užsienio nariu korespondentu, 2004 m. jam suteiktas Latvijos mokslų akademijos garbės daktaro laipsnis. 1989–1995 m. M. Michelbertas buvo Lietuvos archeologijos draugijos tarybos pirmininkas, 2004 m. – Kultūros paveldo departamento Mokslinės archeologinės komisijos pirmininkas. Jis 1999 m. kartu su kolegomis įkūrė leidinį „Archaeologia Lituana“ ir tapo jo vyriausiuoju redaktoriumi. Yra suorganizavęs nemažai mokslinių konferencijų organizatorius.
2007 m. apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2011 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Senojo geležies amžiaus (I–IV a.) baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai“.
M. Michelbertas yra tyrinėjęs Gintarų, Rūdaičių II (Kretingos r.), Seredžiaus, Veliuonos, Paprūdžių (Kelmės r.) kapinynus; Akmenių, Perkūniškės, Paalksnių, Kuršių (Kelmės r.), Berklainių, Daujėnų (Pasvalio r.), Kybartiškės (Šiaulių r.), Pajuosčio (Panevėžio r.), Paragaudžio (Šilalės r.), Vienragių (Plungės r.), Pažarsčio (Prienų r.), Rokėnų, Žadavainių (Ignalinos r.), Jakšiškio (Anykščių r.) pilkapynus.
Yra išleidęs šias knygas: „Senasis geležies amžius Lietuvoje“ (1986), „Seniausia Lietuvos praeitis (archeologinių tyrimų duomenimis)“ (1989), „Paragaudžio pilkapynas“ (1997), „Pajuosčio pilkapynas“ (2004), „Akmenių ir Perkūniškės pilkapiai“ (2006), „Lietuvos pinigai“ (2006), „Kuršių pilkapynas“ (2009), „Paalksnių archeologijos paminklai“ (2011), „Paprūdžiai: žemaičių karinio elito kapinynas“ (2014), „Romėniškojo laikotarpio emaliuoti dirbiniai Lietuvoje“ (2016). Yra parengęs „Lietuvos numizmatikos įvadą“ (1989).
Yra paskelbęs daugiau kaip 250 mokslo ir mokslą populiarinančių straipsnių.
Naudota literatūra:
- „Mykolas Michelbertas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/mykolas-michelbertas/ (žr. 2022-03-10).
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. SRTRF remiamą projektą „Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“
