Palangos periodiniai leidiniai

Spauda kaip viena iš informavimo ir reklamos priemonių Palangos kurorto gyvenime pradėta plėtoti XVIII a. pab., čia šeimininkaujant grafui Juozapui Tiškevičiui (1830–1891). Iki to laiko Lietuvos ir kaimyninių šalių spauda, tarp jų ir informacinio-reklaminio pobūdžio mažos apimties leidinukai Palangai vietos nedaug skirdavo.

Kuriantis kurortui, į jį atvykstant vis daugiau svečių, čia kartais praleidžiančių net visą vasaros sezoną, kurorto šeimininkams iškilo poreikis rūpintis ir jų turiningo laisvalaikio organizavimu, pramogomis. XVIII a. pab. Europos kurortuose laikraščiai jau buvo nebe naujiena. Supratę tokių leidinių reikšmę, spaudos reikalų ėmėsi ir palangiškiai. Pirmasis Palangos kurortui skirtas savaitraštis buvo išspausdintas 1886 metais. Tai buvo prancūzų kalba leistas savaitraštis „La Limande“ („Plekšnė“). Kitų specialiai Palangos kurortui skirtų leidinių sulaukta tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Tarpukario metais jų pasirodė keletas, tačiau dauguma jų tęstinumo neturėjo.

Tai dažniausiai būdavo proginiai laikraštukai, išleisti skautų, šaulių organizacijų, moksleivių bendruomenių, renginių organizatorių iniciatyva. Tokių leidinių nebeliko įsigaliojus 1935 m. lapkričio 16 d. priimtam naujam spaudos įstatymui, kuriame buvo įtvirtinta nuostata, jog prieš įsteigiant periodinį leidinį reikia gauti vidaus reikalų ministro leidimą.

1931–1935 m. Palangoje vasaros kurortinio sezono metu buvo leidžiami keli informaciniai iliustruoti kurorto savaitraščiai: „Palangos pajūris“, „Palangos pliažas“, „Palanga“, „Baltijos pliažas“. Kai kurie iš jų buvo labiau panašūs į žurnalus.

Plačiai pagarsėjo 1938–1940 m. Palangos Vytauto Didžiojo gimnazijos literatų būrelio leistas laikraštis „Birutės tėviškė“. Dar anksčiau Palangos progimnazijos moksleiviai buvo leidę laikraštuką „Nykštukas“. Moksleiviams priskiriamas ir tuo laikotarpiu čia leistas „Svirplys“, „Ketvirtokų aidas“.

Vėliau Palangos spaudos istorijoje – didžiulė pertrauka.

Visą sovietmetį Palanga savo miesto laikraščio neturėjo. Informacijos stygių apie kurorto gyvenimą bandė sumažinti „Tarybinės Klaipėdos“ ir „Švyturio“ (Kretinga) laikraščiai. Žinios apie šį kurortą retkarčiais būdavo skelbiamos ir respublikinėje periodinėje spaudoje. Atgimimo metais „Tarybinės Klaipėdos“ redakcija Palangai ėmė skirti daugiau dėmesio ir lietuvių bei rusų kalbomis leido savo leidinio priedus „Vasara“, „Ruduo“, „Žiema“.

Apie atskirą miesto laikraštį pradėta galvoti Lietuvoje nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse. Primityviausiomis sąlygomis nedideliais tiražais laikraštukus ėmė leisti buvę politiniai tremtiniai, sąjūdiečiai.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Palangos valdžia pasirūpino, kad miestas turėtų savo laikraštį ir 1991 m. įsteigė Palangos miesto tarybos laikraštį „Palanga“. Netrukus buvo įsteigti ir keli kiti nauji kurorto reikmėms skirti periodiniai leidiniai – „Vakarinė Palanga“, „Mūsų Palanga“). Tuo pat metu palangiškiai skaitė ir visam šiam pajūrio regionui leidžiamus „Klaipėdos“, „Vakarų ekspreso“ dienraščius, Kretingoje leidžiamą „Švyturį“, „Pajūrio naujienas“, na, ir kaip visi kiti Lietuvos žmonės respublikinius laikraščius ir žurnalus. 1991 m. gegužės mėnesį Palangoje kaip „Palangos“ savaitraščio priedas išleistas pirmasis žemaitiškas laikraštis – „A mon sakaa?“, kuris jau nuo antrojo numerio buvo leidžiamas atskirai kaip Žemaičių kultūros draugijos mėnraštis. Jis gyvavo iki 1993 metų pabaigos. Vėliau šis mėnraštis reorganizuotas į ŽKD žurnalą „Žemaičių žemė“. „A mon sakaa?“ kaip „Žemaičių žemės“ priedas atnaujintas 1996 m. pradžioje ir kurį laiką platintas per ŽKD skyrius ir bendrijas.

XXI a. pradžioje jau buvo leidžiama daug Palangai skirtų laikraščių. Žemiau pateikiamame tekste – informacija apie svarbiausius Palangos periodinius leidinius.

***

 „La Limande“

Tikėtina, kad pirmojo Palangoje leisto laikraščio – savaitraščio „La Limande“ (liet. „Plekšnė“), paantraštė „Journal hebdomadaire pour la saison de bains a Poląga“ (liet. „Savaitinis Palangos maudymosi sezono laikraštis“) – sumanytojas ir pagrindinis redaktorius buvo jau minėto Juozapo Tiškevičiaus sūnus Vladislovas Tiškevičius (1865–1936). Tikėtina todėl, kad šis laikraštis buvo pasirašinėjamas slapyvardžiu – M. Monstre (liet. – M. Pabaisa / M. Baidyklė / M. Išsigimėlis). Pasak Tiškevičių giminės istorijos tyrinėtojo, muziejininko Juliaus Kanarsko, tokiu slapyvardžiu savo darbus pasirašinėdavo grafaitis Vladislovas Tiškevičius. 1886 m., kai pasirodė pirmasis „La Limande“ numeris, Vladislovas kartu su savo broliais mokėsi Sankt Peterburgo kadetų mokykloje. Vasaromis jaunieji Tiškevičiai grįždavo į Palangą. Čia Vladislovas kurortinio sezono metu užsiimdavo kultūrinių renginių organizavimu, režisuodavo net spektaklius. J. Kanarsko žiniomis, „La Limande“ sekmadieniais po šv. Mišių Palangos bažnyčios šventoriuje platindavo grafų Tiškevičių vaikų guvernantė ir mokytoja prancūzė Marija Fayard (1832[41]–1891).

„La Limande“ pagrindinis tikslas buvo lengva forma pateikiama informacija sudominti turtingus vasarotojus ir grafų Tiškevičių svečius.

Šį prancūzų kalba leidžiamą laikraštį litografijos būdu daugino Klaipėdoje. Laikraštyje jo leidėjo pavardės neafišuodavo. Tai, kad laikraštis prancūziškas, rodo, jog jis buvo skirtas kurorte poilsiaujančiai diduomenei, nes tuo laikotarpiu ji mokėjo ne tik lenkų, bet ir prancūzų kalbą.

Yra išlikę 4 „La Limande“ numeriai. Jų apimtis 4–6 puslapiai. Pirmasis numeris išspausdintas 1886 m. birželio 22 d., kiti – tų pačių metų birželio 29, liepos 6 ir 13 dienomis. Laikraštyje buvo skelbiamos žinios apie svarbesnius kurorto gyvenimo įvykius, pateikiamos ir kitokios naujienos. Smulkmenos dažnai būdavo išpučiamos, sureikšminamos. Leidinyje turėjo teminius skyrelius, tarp jų buvo „Dvaro naujienos“, „Jūros kronika“, „Vietinė kronika“, „Oficialioji dalis“ („Oficialusis skyrius“, , „Neoficialioji dalis“, „Finansinis biuletenis“, „Prekybos apžvalga“ („Komercijos apžvalga“), „Teatras ir muzika“, „Provincijos paštas“, „Feljetonas“, „Nugirsti pokalbiai“, „Skelbimai“, Komercijos apžvalga“, „Sezono atvykusieji“, „Feljetonas“, „Jūros klimato apžvalga“, „Pokalbis siurprizų parke“, „Provincijos smalsuolis“, „Anonsai“. Skelbiamai informacijai dažniausiai būdavo suteikiamas humoristinis pobūdis, faktai pagražinami, smulkmenos išpučiamos ir kt. Bene objektyviausios žinios būdavo pateikiamos skyrelyje „Atvykusieji poilsiauti“ (čia buvo spausdinami žymiausių kurorto svečių sąrašai). Laikraštis skelbdavo ir apie vasarotojų socialinį statusą. Tarp leidinyje nurodytų 55 į Palangą atvykusių poilsiautojų daugiausiai buvo rusų valdininkų, turtingų žydų.

 

Laikraštis skaitytojus pasiekdavo sekmadieniais. Ar buvo išleista daugiau šio laikraščio numerių, ar jis buvo leidžiamas vėlesniais metais, žinių neturima.

Palangos pedagogei, kraštotyrininkei Emilijai Adiklienei (1906–1993) buvo pavykę gauti minėtų keturių „La Limande“ laikraščio numerių kopijas. Jos vėliau buvo perduotos saugoti Palangos miesto savivaldybės bibliotekai. Šios bibliotekos iniciatyva du leidinio numeriai išversti į lietuvių kalbą.[1]

2008 ir 2009 m., rengiantis kurortinio sezono atidarymui, specialiai buvo išleisti proginiai 8 puslapių apimties laikraščiai „Plekšnė“, o 2010 m. kai Palanga minėjo kurortinio sezono atidarymo šventės 40-metį, skaitytojai sulaukė ir suvenyrinio 4 puslapių apimties laikraščio „Plekšnė“, skirto pirmajam Palangos laikraščiui paminėti.

 

„Palangos žvejys“

Pirmasis Palangai skirtas lietuviškas laikraštis ir kartu pirmasis Lietuvos pajūrio žvejų laikraštis – „Palangos žvejys“. Jis skaitytojus pasiekė 1919 m. birželio mėnesį. Atsakingasis redaktorus buvo Juozas Stoukus. Tuo laikotarpiu Palanga dar priklausė Latvijai. Laikraščio leidėjas – neutralų pavadinimą turinti Palangos žvejų draugija. Ji skelbė, kad leidinys „skiriamas ypač reikalams žvejybos mūsų Baltijos jūroje ir Lietuvos ežeruose, upėse ir prūduose“. Pirmame laikraščio numeryje buvo rašoma, kad redakcijai yra iškeltas uždavinys suteikti visuomenei naudingų žinių apie įvairias žuvų rūšis, besiveisiančias Baltijos jūroje ir visose Lietuvos upėse, ežeruose bei tvenkiniuose, informuoti skaitytojus, kaip įmanoma šiuos didelius turtus panaudoti taip, kad lietuviai, „turėdami savo žuvies, ne tik nereikalautume gabenti jos tėvynėn iš kitur, bet patys, gardžios žuvies prisivalgę, dar ir mūsų kaimynams galėtume ją parduoti“. Na o užbaigiant pirmojo numerio įžanginį straipsnį buvo rašoma, kad „Jeigu Dievas laimins mūsų darbą, manome, ir „Palangos žvejys“ padės bent vieną-antrą plytą po statomu mūsų brangiosios tėvynės – Lietuvos – rūmu“.

Tarp leidinio steigėjų, finansuotojų, bendradarbių buvo publicistas, religinių raštų rengėjas, knygnešys, kunigas Julijonas Ipolitas Kasperavičius (1865–1933), jo sesuo Bronislava Knabikaitė-Zabulionienė (žinoma ir kaip draudžiamosios lietuviškos spaudos platintoja, blaivybės propaguotoja, spaudos bendradarbė, 1922 m. išleidusi „Vadovėlį po Palangą ir jos apylinkę“), Dominykas Vaitkevičius ir būrys kitų anuo metu didelę įtaką kurorto bendruomenės gyvenime turėjusių išsilavinusių žmonių. Laikraščio atsakingasis redaktorius buvo 1886 m. Palangoje gimęs pedagogas Juozas Stoukus. Jis 1903 m. baigė Palangos progimnaziją, 1912 m. – Kijevo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, vėliau mokytojavo Ventspilyje, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, – Lietuvos švietimo ministerijoje, rašė gimnazijoms skirtus vadovėlius.

Leidinys buvo nespalvotas, be iliustracijų, 24,5 x 18 cm formato, 4 puslapių apimties. Jis spaudai būdavo parengiamas Palangoje (Tiškevičiaus bulvaro viloje „Olenka“), o spausdinamas F. W. Sieberto spaustuvėje Klaipėdoje. Iš pradžių buvo numatyta, kad tai bus periodinis laikraštis, leidžiamas kartą per mėnesį. Jį buvo galima iš anksto užsiprenumeruoti (metinė prenumerata – 3 litai). Žinomi du išleisti šio laikraščio numeriai. Tolesnę jo leidybą uždraudė latvių valdžia. Abu leidinio numerius platinti buvo patikėta palangiškei Agnieškai Sabutaitei. Latvių valdžia ją suėmė, uždarė į areštinę, neišplatintus leidinio egzempliorius konfiskavo. Yra išlikę šio leidinio pirmojo numerio egzempliorių. Kaip atrodė antrasis, nežinoma.

 

„Svirplys“ / „Mūsų svirplys“

„Svirplys“ (vėliau – „Mūsų svirplys“). Jis skaitytojus pasiekė 1928 m. kovo mėnesį. Pirmasis numeris buvo Palangos vidurinės mokyklos ranka rašytas laikraštėlis. „Mūsų svirplys“ – 1928 m. pradėtas leisti Palangos vidurinės mokyklos trečiosios klasės moksleivių leistas periodinis šapirografuotas rankraštinis laikraštukas. Išėjo 3 jo numeriai. Atsakingasis redaktorius – A. Kovalčiukas, redaktorė – Marija Irena Siliutė-Malakūnienė (1911–2000), kuri žinoma ir kaip poetė, spaudos bendradarbė. Jiema talkino Jonas Kirlys (1891–1985).Formatas – 21×16,5 cm, apimtis – 16–24 puslapiai. Kainavo 30–50 ct.

 

„Pliažas“

„Pliažas“ – 1931 m. Palangoje „Pliažo“ leidyklos nereguliariai leistas iliustruotas Lietuvos kurortų žurnalas. Jo atsakingas redaktorius buvo Stasys Čekanauskas, redaktorius – Antanas Steponaitis. Yra žinomi keturi 1931 m. išleisti laikraščio numeriai. Jų formatas – 25 x 16 cm. Nuo 1932 m. birželio 15 d. vietoj „Pliažo“ buvo leidžiamas laikraštis „Lietuvos pliažas“.

 

„Ryto trimitai“

Šio laikraštuko leidybos metai nenurodyti, bet yra pagrindo manyti, jog „Ryto trimitas“ buvo spausdinamas XX a. 3–4 dešimtmetyje. Jį leido Šiaulių rajono skautų tunto 6-osios stovyklos Palangos štabas. Žinomas pirmasis laikraštuko numeris.

 

„Palangos pajūrys“ (nuo antrojo numerio – „Palangos pajūris“).

Tai informacinis, iliustruotas nereguliariai 1931, 1935 m. vasaromis Kosto Gasiūno leistas Palangos kurorto laikraštis, skirtas Palangos kurortinio sezono gyvenimui nušviesti. Pirmasis jo numeris išėjo 1931 m. birželio 25 dieną. Redaktorius – Tomas Dambrauskas. Spausdino Klaipėdoje veikusi „Lituania“ spaustuvė. Leidinio formatas – 48 x 32 cm. Žinomi keturi 1931 m. numeriai ir 1935 m. išleistas penktasis laikraščio numeris.

V. Žeimantas rašo (str. „Palangos atspindžiai periodikoje ir kurorto spauda 1886–1940“ (Palangos langai, 2021, p. 120; „Palangos pajūris“, Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius: Pradai, 1997, p. 371), kad „Iš pradžių laikraščio redakcija buvo Kretingoje, vėliau persikėlė į Palangą. Jos adresas kurorte: Vytauto g. 91. Spausdino spaustuvė „Lituania“ Klaipėdoje. Ėjo nereguliariai: 1931, 1933, 1935 m. vasaras. Kainavo 40–30 ct. Išėjo 11 numerių“ ai „buvo informacinis, iliustruotas kurotinis laikraštis, kuris informavo apie įvykius pajūrio vietovėse, teikė patarimus, skelbimus poilsiautojams, reklamą, pasakojo apie Palangos, Kretingos praeitį. Spausdino eilėraščius, turėjo humoro skyrelį, skelbė anekdotus, humoristinius piešinius. Gana atvirai kultivavo erotiką, „kurortinę meilę“, , spausdino moterų aktus. Apimtis – 4 puslapiai. […]

Tomas Dambrauskas […] gimė 1899 m. spalio 14 d. Gižų valsčiuje, Rūdos kaime. Spaudoje bendradarbiavo nuo 1922 m. 1922–1923 m. buvo „Lietuvos žinių“ korespondentas, pranešdavo žinias iš Lietuvių-lenkų fronto, 1924–1927 m. bendradarbiavo „Ryte“, „Rygos balse“, JAV laikraštyje „Vienybė“, . 1928 m. praktiškai redagavo „Šiaulietį“, organizavo ir redagavo Palangos laikraštį „Lietuvos pajūris“. 1935 m. buvo „Lietuvos aido“ korespondentas Kretingoje, bendradarbiavo „lietuvos keleivyje“. 1934 m. priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą. Pasirašinėjo ir slapyvardžiu P. A. Rūstusis.“ („Dambrauskas Tomas“, Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius: Pradai, 1997, p. 95).

 

„Lietuvos pliažas“ 

„Lietuvos pliažas“ 1932–1933 m. tęsė 1931 m. Palangoje „Pliažo“ leidyklos leisto žurnalo „Pliažas“ programines nuostatas. Tai buvo Lietuvos kurortų žurnalas. Jis spausdintas nereguliariai. Leidėjas, redaktorius – J. K. Beleckas.

 

„Palangos pliažas“ – iliustruotas Lietuvos kurortų žurnalas. Jis Palangoje buvo leidžiamas 1932 m. (pirmasis numeris išėjo 1932 m. birželio 20 d.). Tai Lietuvos kurortų žurnalas. Spaudai jis būdavo parengiamas leidykloje „Palangos pliažas“. Redakcija veikė viloje „Basė“. Leidinio atsakingas redaktorius – Stasys Čekanauskas, redaktorius – Antanas Steponaitis. Žurnalo formatas – 24 x 16 cm, apimtis – 34 puslapiai. Leido leidykla „Palangos pliažas“. Redakcijos adresas: Palanga, vila „basia“. Spausdino kooperatinė „raidės“ spaustuvė Kaune. Kainavo 1 litą. Leidybos pradžioje planuota, kad jis išeis kartą per dvi savaites. V. Žeimantas rašo (p. 120), kad „Jis skelbė publikacijas, aktualias ne tik Palangai, bet ir kitiems Lietuvos kurortams. Informavo apie įvykius Palangoje, talpino skelbimus poilsiautojams, reklamą. Skelbė reikšmingesnių vasarotojų pavardes su adresais Palangoje. […].

 

„Baltijos pliažas“.

„Baltijos pliažas“ taip pat buvo iliustruotas Lietuvos kurortų žurnalas. Pirmasis jo numeris išspausdintas 1933 m. liepos 10 dieną. Šis leidinys spaudai būdavo parengiamas Palangoje (redakcijos adresas: J. Basanavičiaus pr. 4), o spausdinamas Kretingos „Inkaro“ spaustuvėje. Laikraščio leidėjas ir redaktorius – Vladas Šaulys. Publikacijų tematika panaši š „Palangos pliažo“. Leidinio formatas – 24 x 16 cm, apimtis – 16 puslapių. Kainavo 50 ct. Kiek numerių išėjo ir kaip dažnai jie buvo spausdinami, žinių neturima.

 

„Grinorius“

„Grinorius“1933 m. rugpjūčio 16 d. šapirografu išspausdintas Palangos skautų pirmosios draugovės informacinis leidinys. Ar buvo išspausdinta daugiau šio leidinio numerių, nežinoma.

 

„Nykštukas“

„Nykštukas“ – Palangos valdžios vidurinės mokyklos mokinių  ranka rašytas, 20 puslapių apimties laikraštėlis (redaktorius – B. Jurgutis). Jo pirmasis numeris išėjo 1933 m. sausio mėnesį. Ar buvo išspausdinta daugiau šio leidinio numerių, taip pat nežinoma. Kaina – 25 ct.

 

„Palanga“

„Palanga“informacinio ir vasarotojų paskaitymams skirtas linksmos minties vasarvietės laikraštis. Šio nereguliariai ėjusio laikraščio pirmasis numeris išspausdintas 1933 m. rugpjūčio 1 d., antras – rugpjūčio 10 dieną.  Jo leidėjas ir redaktorius buvo tais pačiais metais „Baltijos pliažą“ leidęs Vladas Šaulys. Publikacijų tematika panaši į „Palangos pliažo“ ir „Baltijos pliažo“. Spaudai leidinys buvo rengiamas Palangoje, o spausdinamas Kretingos „Inkaro spaustuvėje“. Jis buvo 4 puslapių apimties, vieno puslapio formatas – 48 x 32 cm formato. Kainavo 20 ct. Kiek buvo išleista jo numerių, nėra žinoma. Redakcijos adresas buvo Palanga, Basanavičiaus pr. 4.

 

„Palangos skautas“ 

Šį laikraštuką 1933 m. leido Palangos skautų „Kęstučio“ ir „Birutės“ draugovės. Redaktorius – J. Strakšys. Kiek buvo išleista šio laikraščio numerių, taip pat nežinoma.

 

„Stovyklos trimitas“

„Stovyklos trimitas“ – 1934 m. Palangoje leistas, šapirografu spausdintas pirmosios šaulių moterų stovyklos laikraštėlis. Redaktorė – Emilija Putvinskaitė (Pūtvytė). Tikėtina, kad išėjo tik vienas šio laikraščio numeris.

 

„Birutės tėviškė“

„Birutės tėviškė“ – 1937–1940 m. įvairiu dažnumu leistas, piešiniais iliustruotas, plačiai garsėjęs Palangos valstybinės Vytauto Didžiojo progimnazijos (nuo 1939 m. – Šventosios Vytauto Didžiojo gimnazija Palangoje) literatų būrelio (vadovė – mokytoja lituanistė Emilija Adiklienė) leistas laikraštis. Pirmasis numeris išleistas 1937 m. spalio mėn., antrasis – tų pačių metų gruodžio mėnesį. Iš viso išėjo 7 laikraštuko numeriai Paskutinieji numeriai skaitytojus pasiekė 1940 m. vasario ir gegužės mėnesiais. Laikraštyje buvo spausdinama jaunųjų literatų kūryba (poezija). Apimtis – 36 puslapiai, kaina 25 ct. Pirmieji numeriai buvo dauginami šapirografu, hektografu, o vėliau buvo spausdinami Kretingos pranciškonų spaustuvėje. Laikraštuko redaktoriai buvo M. Andulaitytė, R. Beniušis, Eugenijus Merkys, Antanas Stalmokas, Zosė Vaitkevičiūtė, Vytautas Stasys Žvirzdys (Vytautas Stasys Vardys). Dažniausiai vieną numerį redaguodavo keli moksleiviai. Laikraščio leidyba nutraukta Lietuvoje įvedus sovietų valdžią.

 

„Palanga“

„Palanga“ – 1988 m. lapkričio 25–1989 m. vasario 9 dienomis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Palangos tarybos leistas laikraštis. Redaktorius – Palangos gintaro muziejaus darbuotojas Antanas Tranyzas. Šio 30 x 21 cm formato, 4 puslapių apimties leidinuko tekstai buvo atspausdinami rašomąja mašinėle, o padauginami rotaprintu.

 

„Vasara“ 

„Vasara“ – 1988–1990 ir 1994 m. kurortinio sezono metu leistas Klaipėdos dienraščio „Tarybinė Klaipėda“ priedas, skirtas Palangai. Redaktorius – Antanas Stanevičius. Leidinio formatas 29,5 x 22,5 cm.

 

„Ruduo“

„Ruduo“1988–1990 m. rudens mėnesiais leistas Klaipėdos dienraščio „Tarybinė Klaipėda“ priedas, skirtas Palangai. Redaktorius – Antanas Stanevičius.

 

„Ašara“ 

„Ašara“ – mėnesinis 1989 m. Palangos „Tremtinio“ klubo tarybos leistas metraštis, daugintas nepoligrafiniu būdu. Leidinio redkolegijos nariai buvo Leandras Alminas, Regina Majoraitė, Eduardas Vytautas Skritulskas, Aldona Šeduikienė.

 

„Tear“ 

„Tear“ (liet. „Ašara“) – 1989 m. Palangos „Tremtinio“ klubo tarybos leisto metraščio angliškas variantas. Daugintas nepoligrafiniu būdu. Leidinio redkolegijos narai buvo Leandras Alminas, Regina Majoraitė, Eduardas Vytautas Skritulskas, Aldona Šeduikienė.

 

 „Žiema“

„Žiema“ – 1990 m. žiemos mėnesiais leistas Klaipėdos dienraščio „Tarybinė Klaipėda“ priedas, skirtas Palangai. Redaktorius – Antanas Stanevičius.

 

 

„Palanga“

„Palanga“pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Palangoje įsteigtas oficialiai įregistruotas ir leistas laikraštis. Steigėja – Palangos miesto taryba. Šio visuomeninio-kultūrinio savaitraščio leidyba finansuota iš Palangos kurorto biudžeto. Pirmasis jo numeris išėjo 1991 m. sausio 1 dieną. Leidinio redaktoriai buvo Gediminas Griškevičius (1991-01-01–1992-05-22) ir Danutė Mukienė (1992-06-05–1993-03). „Palanga“ ėjo iki 1993 m. balandžio mėnesio Laikraščio leidyba nutraukta po to, kai Palangos miesto taryba neberado galimybių laikraščio finansuoti.

 

„Vakarinė Palanga“

„Vakarinė Palanga“ – nuo 1991 m. liepos 10 d. leidžiamas nepriklausomas kurorto savaitraštis. Leidinį įsteigė tuo metu Palangoje veikusi UAB „REK“. Laikraščio leidėja – „Vakarinės Palangos“ redakcija, redaktorė – Tamara Zaiceva. Pirmieji 17 šio savaitraščio numerių buvo leidžiami 45 x 29 cm, nuo 18 numerio (1992 m. birželio 4 d.) – 29,5 x 22,5 cm, nuo 1998 m. – 42 x 29 cm formatu. Leidinio priedas – „Pliažas“.

 

„A mon sakaa?“

„A mon sakaa?“ – pirmasis tarmiškai (žemaičių patarme) Lietuvoje leistas laikraštis. Jis ėjo 1991 m. gegužės–1993 m. lapkričio mėnesiais. Redaktorė – Danutė Mukienė. Pirmasis numeris išėjo kaip „Palangos“ savaitraščio priedas, o nuo antrojo kaip Žemaičių kultūros draugijos mėnraštis.

 

„Žemaitija“ 

„Žemaitija“ – nuo 1993 m. gegužės mėnesio Šventojoje (Palanga) Žemaitijai leistas krikščioniškas, tautiškas, konservatyvios krypties laikraštis (iki 1997 m. – mėnesinis, vėliau buvo leidžiamas 4 kartus per metus). Spausdintas Klaipėdoje. Steigėjas ir leidėjas – Antanas Viluckis, redaktoriai: Antanas Viluckis, Teresė Staponienė.

 

„Žemaitėjė“ (nuo antrojo numerio – „Žemaitiu žemė“)

„Žemaitėjė“ / „Žemaičių žemė“ – 1994 m. sausio mėnesį vietoje Žemaičių kultūros draugijos mėnraščio „A mon sakā?“ Palangoje pradėtas leisti kultūros, istorijos žurnalas. Redaktorė – D. Mukienė. 1994–1995 m. spausdintas Klaipėdos „Ryto“ spaustuvėje, vėliau (iki 2017 m.) – Vilniuje.

Leidėjai: Žemaičių kultūros draugija, Žemaičių akademija, Akademinio žemaičių jaunimo korporacija „Samogitia“, Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.

 

„Mano mokykla“

 „Mano mokykla“ – 1994 m. pradėtas leisti Palangos pradinės mokyklos leidinys. Išėjo 23 numeriai. Spausdino Kretingoje veikusi UAB „Vakarų spaustuvė“.

 

Mūsų Palanga“

„Mūsų Palanga“ – 1994 m. balandžio 1–1995 m. vasario 24 d. Palangoje leistas nepriklausomas informacinis kurorto laikraštis. Redaktorės: Ilona Raudytė, Zelta Semčenkovienė. 

 

„Paskutinis suolas“ 

„Paskutinis suolas“ – 1994–2002 m. vasario mėnesį leistas Palangos moksleivių ir jaunimo mėnesinis laikraštis. Steigėjas – Palangos miesto švietimo skyrius, leidėjas – Moksleivių klubo Žurnalistų studija. Pirmas numeris išėjo kaip „Mūsų Palanga“ priedas. „Paskutinio suolo“ gimtadieniu laikomas 1995 m. išleistas jo kalėdinis numeris. Redaktorės: Vykinta Krisiukėnaitė, Aušra Paulikaitė, Jolita Keliauskaitė. Laikraštį leidusiems moksleiviams vadovavo mokytojos Zita Šidlauskienė, Elena Mažeikienė, Alma Janulevičienė, kt. Leidinys buvo spausdinamas K. Švėgždos, UAB „Klaipėdos“ redakcijos spaustuvėse. Apie 2000-uosius metus „Paskutinis suolas“ pripažintas profesionaliausiu moksleivių laikraščiu Klaipėdos apskrityje.

 

„Spyglys“

„Spyglys – 1994 m. pabaigoje Palangos miesto trečios vidurinės mokyklos moksleivių leistas laikraštis. Redaktorės: Kristina Griciūtė ir Ugnė Martinauskaitė. Pagal išankstinį planą leidinys turėjo būti leidžiamas vieną kartą per savaitę.

 

„Mokyklos laiptai“

„Mokyklos laiptai“ – 1995 m. vasario 9–1996 m. kovo 19 dienomis leistas Palangos miesto pirmosios vidurinės mokyklos moksleivių laikraštis. Leidinio idėjos autorė – šios mokyklos direktoriaus pavaduotoja Zinaida Bružienė. Redaktorė – Barbora Palaitytė. Leidinys ėjo kaip „Pajūrio naujienų“ vidinis mėnesinis priedas.

 

„Viskas“

„Viskas“ – 1996 m. kovo–1997 m. gegužės mėnesiais leistas Palangos miesto trečiosios vidurinės mokyklos laikraštis, daugintas nepoligrafiniu būdu. Išleisti 4 leidinio numeriai.

 

„Palangos savaitė“

„Palangos savaitė“ – 1997–1998 m. spausdintas UAB „Pajūrio poilsio ir turizmo informacijos centro“ leidinys. Redaktoriai: Liudas Šukys, Audrius Stonkus.

 

„Palangos tiltas“

„Palangos tiltą 2000 m. liepos 1 d.–2001 m. gegužės 22 d. leido dienraščio „Klaipėda“ redakcija. Tuo laikotarpiu tai buvo „Klaipėdos“ priedas ( savaitraštis), skirtas Palangai. 2001–2004 m. tokiu pat pavadinimu pradėtas leisti atskiras Palangos miesto laikraštis (2001–2014). Jo leidėjai buvo: „Klaipėdos“ laikraščio redakcija (2001 m. gegužės 26–2008 m. balandžio 5 d.). Nuo 2008 m. balandžio 9 d. laikraštį leido UAB „Palangos tiltas“. Nuo 2014 m. „Palangos tiltas“ yra Palangos ir Šventosios miesto laikraštis. Jį leidžia UAB „Palangos tiltas“. Laikraščio redaktoriai: 2000 m. birželio–2002 m. gruodžio mėn. – Ilona Raudytė; 2002 m. gruodžio 21–2007 m. balandžio 21 d. – Saulius Pocius; 2007 m. balandžio 25–2007 m. rugpjūčio 4 d. – Virginija Spurytė; 2007 m. rugpjūčio 8–2008 m. sausio 16 d. – Vidas Nastopka; 2008 m. sausio 19–2008 m. kovo 29 d. – Milda Skiriutė; 2008 m. balandžio 2–2010 m. birželio 5 d. – Aistas Mendeika; nuo 2010 m. birželio 9 d. iki šiol – Linas Jegelevičius. Laikraštis turi atskirai leidžiamą priedą „Lietuvos pajūris“.

 

„Pliažas“

„Pliažas“ – tai atskirai 2008–2010, 2012–2013 m. vasaromis kartą per savaitę leistas, nemokamai platintas „Vakarinės Palangos“ priedas („Geros nuotaikos savaitraštis su „Vakarine Palanga“ Palangai, Klaipėdai, Nidai“). Kasmet būdavo išeidžiama po 10 jo numerių. Formatas – 40,5 x 26,5 cm. Redaktorės: Indrė Spečiūnaitė, Toma Mačiulskytė, Liubovė Zaiceva, Tamara Zaiceva. 2013 m. leistas lietuvių ir rusų kalbomis kaip apverčiamasis leidinys. 2017 m. pradėtas leisti kasmetinis „Vakarinės Palangos“ priedas „Pliažas“, skirtas Palangai, Klaipėdai, Nidai. Jų vyriausioji redaktorė – Tamara Zaiceva.

 

„Lietuvos pajūris“

„Lietuvos pajūris“ – nuo 2016 m. buvo leidžiami „Palangos tilo“ priedai („Palanga 2016“, „Palanga ir Lietuvos pajūris 2017“, „Lietuvos pajūris 2018“, „Lietuvos pajūris 2019“). Redaktorius – Linas Jegelevičius. 2017 m. priedai buvo pradėti leisti du kartus per metus: žiemos-pavasario ir vasaros-rudens laikotarpiu. Jie buvo platinami nemokamai Palangoje, Klaipėdoje, Neringoje, Kretingoje, Šilutėje.

 

„Palangos naujienos“

„Palangos naujienos“ – 2002 m. spalio 5–2005 m. sausio 29 d. du kartus per savaitę UAB „Palangos naujienos“ leistas 16 puslapių apimties Palangos miesto laikraštis. Redaktorės: Renata Sungailienė, Virginija Spurytė.

 

„Pertrauka“

„Pertrauka“ – 2007–2008 m. leistas Palangos senosios gimnazijos laikraštis, daugintas nepoligrafiniu būdu. Išėjo 4 numeriai. 2008 m. vasario mėnesį prie Senosios gimnazijos leidžiamo laikraščio leidybos prisijungus ir kitoms miesto mokykloms, tokiu pat pavadinimu išleistas didelio formato Palangos moksleivijos laikraštis, išspausdintas poligrafiniu būdu.

 

„Aš esu kultūra“

„Aš esu kultūra“ – 2013 m. rugsėjo 21 d. išspausdintas 8 puslapių apimties laikraštis. Jį išleido tokio pat pavadinimo projektą vykdęs Palangos jaunimas. Leidinio idėjos autorius, iniciatorius – Palangos miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Laura Grendienė. Leidybą finansavo Palangos miesto savivaldybė. Redaktorius – Žygimantas Mitkus, viena pagrindinių laikraščio korespondenčių – moksleivė Ona Labžentytė. 2015 m. išėjo penktas (paskutinis) laikraščio numeris.

 

„Šventosios Respublika“

„Šventosios Respublika“2016 m. birželio 18 d. pradėtas spausdinti ir iki šiol leidžiamas Šventosios bendruomenės laikraštis. Steigėjas ir leidėjas – įmonė „Armedika“. Leidinys spausdinamas nevienodu periodiškumu. Redakcinės kolegijojs nariai: Mikelis Balčius, Audronė Bukauskienė, Livija Grajauskienė, Domininkas Jurevičius, Aras Tarabilda (jį nuo 2018 m. ketvirtojo numerio pakeitė Vitalija Meškienė).

 

„Palangos langai“

„Palangos langai“ – 2018 m. pradėta leisti Palangos miesto etninės kultūros plėtros programos priemonė (etnokultūros metraštis). Leidėjas – Palangos miesto viešoji biblioteka. Pirmąjį numerį sudarė Aura Banevičienė, Dainora Kaniavienė, Bronislava Spevakovienė. Leidinį finansavo Palangos miesto savivaldybė.

2021 m. išleistas šio metraščio antrasis numeris.

 

______________________

[1] Lukauskaitė Audra, „Plekšnė“ – pirmasis Palangos sezoninis savaitraštis, Vakarinė Palanga, 1999, rugpjūčio 21, p. 6;  Ramelis Algirdas, „Palangos „Le Limande“, Vasara, 1988, rugpjūčio 26, p. 10; Žeimantas Vytautas, „La Limande“ – pirmasis Palangos laikraštis, Lietuvos aidas, 2013, balandžio 17, p. 8; Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, „Pirmasis Palangos laikraštis „La Limande“ http://palangamvb.lt/lt/krastotyra1/virtualios-parodos/762-pirmasis-palangos-laikrastis-la-limande (žr. 2021-08-15); (žr. 2021-08-15); Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, „Palangos periodinių leidinių chronologija“, http://palangamvb.lt/lt/naujienos/1305-palangos-periodiniu-leidiniu-chronologija (žr. 2021-08-15); 04 16; Žeimantas Vytautas, „La Limande“ – pirmasis Palangos laikraštis“, Lietuvos aidas, https://www.aidas.lt/lt/istorija/article/7813-04-16-la-limande-pirmasis-palangos-laikrastis (žr. 2021-08-15).

______________________ 

 Parengė Danutė Mukienė

 

Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“


 

Smush Image Compression and Optimization