Šiandien daugelis žino, kad, vykdami iš Klaipėdos į Palangą senuoju keliu, turime pravažiuoti Nemirsetą – gyvenvietę, 1958 m. prijungta prie Palangos miesto. Sovietmečiu ji buvo gana uždara, nes čia šeimininkavo kariškiai, na o vėliau, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sovietinės armijos kariškiams išvykus iš Nemirsetos, važiuojant senuoju keliu į Palangą pro vis labiau užaugančius medžius ir krūmus nedaug ką čia galėjai ir įžiūrėti – ilgą laiką kelio abiejose pusėje matėsi tik vis labiau nykstantys pastatai.
Taigi, čia – šiek tiek žinoma, bet visai nepažįstama Nemirseta, ta pati, kurios istorija prasidėjo dar XV amžiuje. Kuriantis gyvenvietei, jos pietrytinėje gyvenvietės dalyje, prie seno pajūrio kelio, vedančio iš Klaipėdos į Palangą, susiformavo Nemirsetos karčemos sodybvietė. XIX–XX a. sandūroje, buvusios senosios karčemos sodybos vietoje, rytinėje kelio Klaipėda–Palanga pusėje, iškilo viešbutis (kursvečių namai / viešbutis), kuris priklausė Karnoskių (Karnowsky) šeimai. XX a. I p. šis kurhauzas buvo vadinamas Nemirsetos maudyklių kurhauzu (vok. Kurhaus Ostseebad Nimmersatt). Tai – Nemirsetos kurhauzas. Nedaug kam žinoma, kad čia XX a. pradžioje yra veikęs ir viešnamis bei kazino, čia smagintis atvykdavo vyrai ne tik iš Palangos, Klaipėdos, bet ir iš tolimesnių vietų. Kokios buvo anksčiau vietoje kurhauzo stovėjusios karčemos sodybos ribos, žinių neturima.
XIX–XX a. sandūroje iškilusį mūrinį Nemirsetos kurhauzą sudarė palei Palangos kelią vienoje linijoje stovintys 4 korpusai. Pagrindinis korpusas buvo 2 aukštų, kiti vienaukščiai, skirtingo lygmens.
1912 m. žemėlapyje buvo nurodyta Nemirsetos kurhauzo sodybos struktūra, kuriai būdingas tradicinis Rytprūsių sodybų planas: visi 4 sodybos pastatai buvo pastatyti erdvaus kiemo pakraščiuose. Pietinėje sodybos dalyje, už pastatų, buvo nemažas „dirbamos žemės plotas, tada augo sodas. Vakarinė sodybos riba ėjo lygiagrečiai keliui Karaliaučius–Ryga. Šiaurinėje ir rytinėje pusėje ėjo į gyvenvietę vedantys keliai, o pietų pusėje plytėjo pievos. XX a. I p. į šiaurę ir į pietryčius nuo sodybos kiemo buvo nedideli tvenkiniai, vietinių prūdais vadinami. Jūrą nuo Kurhauzo buvo galima pasiekti taku, kuris prasidėdavo vakarinėje kelio, einančio pro kurhauzą, pusėje. Toks sodybos išplanavimas nekito iki XX a. vidurio. Tai matyti ir 1936 m. žemėlapyje, kuriame pavaizduota kurhauzo sodybos struktūra.
XX a. I p. vykusio kurhauzo komplekso rekonstrukcijos metu buvo padidintas, paaukštintas pagrindinis senasis korpusas. Vykdant darbus šiaurinėje pusėje vietoje senojo vienaaukščio korpuso galu į Palangos kelią buvo pastatytas aukštų su mansarda korpusas, į kurį buvo patenkama iš šiaurinės ir vakarinės pusės. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse kurhauze buvo įvairaus dydžio viešbučio tipo kambarių, bilijardo patalpa, salė, iš kurios galėjai patekti į sodą. Čia iki nedidelių vartelių prie kelio (gatvės) buvo dengtas praėjimas – vadinamoji kolonada. Prie vartelių prasidėdavo takas ėjęs link jūros. Manoma, kad tuo laikotarpiu mūrinė tvora su varteliais supo visą Kurhauzo sodybą. Po Antrojo pasaulinio karo Nemirsėtos kurhauzas buvo nacionalizuotas. Kurhauzo sodybos struktūra, nors joje stovėję pastatai ir buvo keletą kartų rekonstruoti, beveik nepakitusi išliko iki XX a. vid., kai ji buvo pritaikyta gyvenvietėje įkurdinto sovietinio karinio dalinio reikmėms.
***
2009 m. sausio 20 d., kad ir keletą kartų rekonstruotas bei jau gerokai apnykęs Nemirsetos kurhauzas dėl išlikusių jo vertingųjų architektūrinių, istorinių ir kraštovaizdžio savybių buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 32573). Jo adresas: Klaipėdos pl. 6A, Rengiantis šį pastatą įtraukti į Kultūros vertybių registrą kultūros paveldo specialistai konstatavo, kad istoriniu-urbanistiniu požiūriu svarbus kaip Nemirsetos XIX–XX a. sandūros apstatymo objektas ir yra vienas iš išlikusių XIX a. II p.–XX a. I p. Klaipėdos krašto komercinės paskirties pastatų (užeigų, viešbučių), iliustruojantis ano meto tokių pastatų atsiradimo, statybos bei rekonstrukcijų tendencijas.
2009 m. tai buvo dviejų aukštų su mansarda, trijų korpusų „L“ raidės plano mūrinis pastatas, ilguoju fasadu atsuktas į vakarus – į Klaipėdos plento pusę. Jo ilgis – 41,42 m, centrinės dalies plotis – 11,77 m, aukštis – 6,5 m iki karnizo. Buvo pažymima, kad pastatas vertingas savo kapitalinių sienų struktūra, stačiakampėmis langų ir durų angomis su segmentinėmis sąramomis. Kultūros vertybių registre pažymėta, jog dauguma angų rekonstrukcijų metu buvo siaurinta, vietoje durų kai kur įrengti langai.
Šiaurinis korpusas buvo dviejų aukštų su mansarda stovi galu į Klaipėdos plentą. Centrinis korpusas taip pat dviejų aukštų su mansarda, stovi lygiagrečiai Klaipėdos plentui. Pietinis korpusas vieno aukšto, perstatytas po Antrojo pasaulinio karo. Kultūros paveldo registre nurodyta, kad šiaurinis ir centrinis korpusai vertinami kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, o pietinis – kaip teritorijoje esantis vertingųjų savybių požymių turintis objektas. Kurhauzo stogas buvo dvišlaitis, dengtas molio čerpėmis (sovietmečiu vykdant jo remontą, buvo naudojami ir asbocementiniai lakštai). Yra pusapvalių stoglangių. Pastato fasadai buvo skaidyti horizontaliai dalijamuoju profiliuotu tinko karnizu. Visų fasadų langų angos stačiakampės. Pastato dekoras saikingas – pirmojo aukšto langų ir durų apvadai buvo su tiesiaisiais sandrikais, dalijamasis karnizas iš tinko, profiliuotas, fasadai tinkuoti.
XXI a. pr. Nemirsetos kurhauzas priklausė vienai iš Palangoje veikusių uždarųjų akcinių bendrovių.
Parengė Danutė Mukienė
Nuotraukose – Nemirsetos kurhauzas XX a. II pusėje. Fotografas nežinomas. Iliustracija iš RKIC archyvo
Naudota literatūra:
- Kultūros vertybių registras https://kvr.kpd.lt/#/.
Publikacija paskelbta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: dešimt virtualių turų po kurortą“
