Interaktyvus lietuviškų pasakų parkas Palangoje

Palangos Interaktyvus lietuviškų pasakų parkas nuo 2016 m. vasaros veikia prie Simono Daukanto ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankirtos (adresas: S. Daukanto gatvė 24A). Čia stovi keletas interaktyvių, vaikams žaisti, laipioti, sukioti pritaikytų skulptūrų. Pirmąsias keturias sukūrė penki skulptoriai: Algis Kasparavičius, Gediminas Mažintas Andrius Petkus, Rolandas Šmitas. Prie skulptūrų yra informacinės lentelės. Jose – lietuvių ir anglų kalbomis pateikta svarbiausia informacija apie skulptūras ir su jomis susijusių pasakų tekstai. Juos galima ne tik perskaityti, bet ir paspaudus specialų mygtuką, perklausyti.

Rolandas Šmitas. „Saulė ir Mėnulis“	Andrius Petkus. „Lapė ir ąsotis“	Gediminas Mažintas. „Pupa“,
Agnesė Rudzite. „Eglė žalčių karalienė“	Algis Kasparavičius. „Seku seku pasaką“	Kritsas Zarinsas. „Dangus griūva“
Interaktyvi informacinė lenta	Povilas Butkevičius. „Turėjo bobutė žilą oželį“	Įėjimas į parką

IŠSAMIAU:

Kai vasara lietinga, dažniau prisimename pajūrį, nes, kaip teigia sinoptikai, daugiausiai saulėtų dienų – būtent ten. Taigi, jei tik turime galimybę, jei nesuviliojome Turkijos ar kitais šiltesnių kraštų kurortais, per atostogas kraunamės lagaminus ir traukiame į Lietuvos pajūrį. Tačiau ir čia dažnai lyja. Na o ir giedrą dieną kurorte, ypač jei kartu su tavimi vaikai, vien kopomis ir jūra nesimėgausi, kavinėse taip pat visą laiką nesėdėsi. Visų poreikių netenkina ir naujoji Palangos vasaros koncertų salė, tad ieškai laisvalaikio praleidimui pritaikytų žaliųjų zonų, stadionų, vaikus traukiančių žaidimų aikštelių, atrakcionų, kitų pramogoms skirtų vietų. Paskutiniaisiais metais tokių mūsų pajūrio kurortuose daugėja. 2016 m. rugpjūčio 6-ąją, Palangos savivaldybė miesto gyventojus ir svečius pakvietė į interaktyvaus lietuviškų pasakų parko, skirto ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, atidarymą. Jis įkurtas beveik 2 ha plote šalia Birutės (Palangos botanikos) parko, meno bei pramogų klubo „Kupeta“ – teritorijoje tarp Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bei Simono Daukanto gatvių. Netoli šios vietos – kultūrinėmis iniciatyvomis garsėjantis, iš Kretingos rajono kilusio, Prancūzijoje daugelį metų gyvenusio ir kūrusio skulptoriaus Antano Mončio namai-muziejus, jau daugiau negu 20 metų saugantis, puoselėjantis ir populiarinantis A. Mončio kūrybinį palikimą.

Idėją įkurti tokį parką menininkams pasiūlė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Tuo metu buvo tvarkoma minėtoje teritorijoje esanti žalioji zona – buvo klojami nauji takai, įrengiamas apšvietimas, „įkurdinami“ nauji mažosios architektūros objektai, tačiau miesto vadovų, architektų visa tai dar netenkino. Meras, būdamas pats jaunas, tris vaikus auginantis tėtis, žinantis, ko reikia vaikams ir jų tėveliams bei seneliams pramogaujant, iš vaikystės gerai prisimenantis populiariausias lietuviškas pasakas, šį kartą, pasikvietęs pokalbiui jauną skulptorių Andrių Petkų, Palangai jau padovanojusį smėlio skulptūrų parką, paprašė naujajam parkui sukurti keletą skulptūrų lietuviškų pasakų motyvais. Skulptorius, jo kolegos nebuvo linkę kurti kažką panašaus į Juodkrantės „Raganų kalną“, t. y. skulptūras tašyti iš medžio, juo labiau, kad meras iškėlė sąlygą, jog tos skulptūros turi būti ne tik estetiškai patrauklios, bet ir atraktyvios, kad jomis čia atėję įvairaus amžiaus lankytojai galėtų ne tik grožėtis, bet ir liesti, sukinėti jas, laipioti ant jų, kad jos taptų jų žaidimo dalimi. Sukirtęs rankomis su meru, pasakęs, kad skulptūros bus šiuolaikiškos, konceptualios, A. Petkus, tapęs šio projekto kuratoriumi, ėmėsi ieškoti dailininkų, kurie per trumpą laiką galėtų padėti tą idėją įgyvendinti. Iš pluošto atsiųstų siūlomų skulptūrų projektų, buvo atrinktos penkios, kurias dailininkai įsipareigojo iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradžios sukurti. Kartu su Algiu Kasparavičiumi, Gediminu Mažintu, Rolandu Šmitu darbo ėmėsi ir pats A. Petkus. Jis savo skulptūrai pasirinko pasakos „Lapė ir ąsotis“ temą. A. Kasparavičiaus skulptūra buvo pavadinta „Seku seku pasaką“, G. Mažinto – „Pupa“, o R. Šmito – „Saulė ir Mėnulis“.

Ką pasakoja kiekviena iš šių skulptūrų? A. Petkus, kurdamas savąją, pabandė papasakoti apie tai, kaip šeimininkė, ateidama į laukus darbuotis, atsinešė ąsotį pieno. Lapė, bėgdama pro šalį, tą pieną pamatė ir išlakė. Tačiau smaližė, išgėrusi pieną, nebegalėjo ištraukti iš ąsočio savo galvos. Supykusi sumanė ąsotį upelyje nuskandinti. Taip ir pamėgino padaryti, bet… nelaimė – kartu su ąsočiu upelyje ir pati nuskendo. Prisėdę šalia R. Šmito interaktyvios skulptūros „Saulės ir mėnulio“, parko lankytojai gali stebėti, kaip vėjas sukioja vėjarodę, Palangos interaktyvaus lietuviškų pasakų parko informacinę rodyklę, kaip kartu su ja supasi saulė ir mėnulis. Interaktyvumo skulptūrai suteikia vėjas. A. Kasperavičius skulptūrą sukūrė iš nerūdijančio plieno, suvirindamas didelius vilko nasrus ir į juos įtaisydamas ašaką, kuri sudaryta iš kelių sukinėjamų narelių. G. Mažintas, kurdamas skulptūrą „Pupa“, iš dirbtinio granito padarė namelį, o toje vietoje, kur jo stogą „pramuša“ pupa, „įkurdino“ baltą debesėlį. Įlipęs į namelį, atsiduri ne ant grindų, o ant vietoje jų ištiesto tinklo. Čia galima žaisti. Pagal pirminį skulptoriaus sumanymą namelyje parko lankytojai randa tris sukiojamas ir specifinius garsus skleidžiančias pupos ankštis. 

Prie  skulptūrų yra įrengti stendai, kuriuose pateikti pasakų tekstai lietuvių ir anglų kalbomis, informacija apie skulptūros rėmėjus. Na, o jei nenori ar neturi galimybės pasakų perskaityti, paspaudęs atitinkamą mygtuką, išgirsti Ingos Valinskienės įgarsintą pasakos tekstą.
Dviejų naujausių skulptūrų („Eglė žalčių karalienė“ ir „Dangus griūva“) autoriai – latviai Agnese Rudzite ir Kritsas Zarinsas, o skuptūrą „Turėjo bobutė žilą oželį“ sukūrė Povilas Butkevičius.

Planuojama, kad ateityje atraktyvių skulptūrų šiame beveik 2 ha plotą užimančiame parke bus daugiau.

Parengė Danutė Mukienė

Danutės Mukienės nuotraukose – Palangos interaktyvaus pasakų parko informacinė rodyklė, interaktyvi lenta ir skulptūros