Pranciškus Ramanauskas (1893–1959) – Telšių vyskupas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, teologijos mokslų daktaras (1930), profesorius (1930), atechetas, pedagogas, spaudos bendradarbis ir darbuotojas.
Vyskupas Pranciškus Ramanauskas būdamas lageryje. Fotografas nežinomas
Gimė 1893 m. spalio 16 d. tuometinės Raseinių apskrities Betygalos valsčiaus Kudonių kaime. Mirė 1959 m. spalio 15 d. Telšiuose, jo palaikai ilsisi Telšių katedros Vyskupų kriptoje, kaip ir vyskupų Justino Staugaičio ir Vincento Borisevičiaus.
1910–1917 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1917 metais. 1917–1920 m. dirbo Pumpėnų, 1920–1921 m. Krekenavos, 1921 m. – Raseinių parapijų vikaru.
1922–1924 m. žinias gilino Kauno universiteto Teologijos‑filosofijos fakultete. Po studijų 1924 m. buvo paskirtas Telšių parapijos vikaru. Eidamas šias pareigas dirbo ir Telšių mokytojų seminarijos bei lenkų progimnazijos kapelionu. 1926–1927 m. buvo Telšių vyskupijos kurijos notaras. 1927–1930 m. mokėsi Romoje – Grigaliaus Didžiojo universiteto Teologijos fakultete. 1930 m. jam suteiktas teologijos mokslų daktaro laipsnis.
1930–1946 m. Telšių kunigų seminarijoje dėstė dogminę teologiją ir religijos pedagogiką. 1932 m. kunigas paskirtas Telšių kunigų seminarijos profesoriumi. Seminarijoje kartu ėjo ir inspektoriaus pareigas. Vėliau pakeltas Garbės kanauninku. 1932–1934 m. kartu su pedagoginiu darbu buvo ir laikraščio „Spauda ir gyvenimas“, 1935–1940 m. oficialus laikraščio „Žemaičių prietelius“ redaktorius ir leidėjas. 1934 m. išleista jo knyga „Tikybos pamokos praktikoje“.
Telšių seminarijoje dėstė dogminę teologiją ir religinę pedagogiką. 1940 m. kunigas paskiriamas Telšių kunigų seminarijos rektoriumi, jam suteikiamas prelato titulas.
1940 m. P. Ramanauskas buvo paskirtas Telšių kunigų seminarijos rektoriumi ir inspektoriumi. Tais pačiais metais jam suteiktas prelato titulas. 1944 m. vasario 28 d. konsekruotas Telšių vyskupu augziliaru, tais pačiais metais paskirtas Telšių vyskupo incento Borisevičiaus augziliaru ir generaliniu vikaru.
1946 m. sovietai P. Ramanauską suėmė ir apkaltino antisovietine veikla. 1947 m. jis buvo nuteistas 10 metų lagerio. P. Ramanauskas kalėjo Oršos (Baltarusija) kalėjime, Karlago (Karagandoje), Minlago, Vorkutlago, Abezės (visi Komijoje) lageriuose. 1957 m. liepos 20 d. buvo paleistas į laisvę, tais pačiais metais grįžo į Lietuvą, tačiau sovietų valdžia jam neleido toliau eiti vyskupo pareigų, todėl P. Ramanauskas apsigyveno Švėkšnoje (Šilutės r.) pas Švėkšnos parapijos kleboną Stanislovą Mažeiką.
2000 m. V. Borisevičiui suteiktas kankinio statusas (jis įrašytas į Lietuvos naujųjų kankinių Bažnyčios martirologą).
2006 m. jis apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Naudota literatūra:
- Kun. Kazys Žąsytis, Švėkšnos parapijos istorija, Klaipėda, 1993, p. 56.
- Vyskupas, katechetas, katechetų ugdytojas Pranciškus Ramanauskas, Vilnius, 2010.
- „Vincentas Ramanauskas“, Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius, 1997, p. 417.
- „Pranciškus Ramanauskas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/straipsnis/pranciskus-ramanauskas/ (žr. 2022-02-04).
