Grafas Feliksas Tiškevičius (1869–1933), skatinamas giliai religingos savo žmonos Antaninos Sofijos Tiškevičienės (1870–1951), Birutės kalno papėdės šiaurinėje pusėje Prancūzijos Lurdo grotos pavyzdžiu 1899–1900 m. įrengė grotą. XIX a.–XX a. pr. tokios grotos Europos didikų įkurtuose parkuose buvo gana populiarios. Panašios buvo įrengtos ir palangiškio grafo F. Tiškevičiaus broliams priklausiusiuose Užutrakio bei Lentvario dvaruose.
Palangiškės grotos (ant akmeninių pamatų dirbtinai iš natūralių akmenų cemento skiediniu sutvirtinto uolyno) projektą sukūrė prancūzų meistras Bonhomme. Jai vieta parinkta Birutės kalno papėdėje, ten, kur seniau jėzuitai buvo pastatę didelę Švč. Mergelės Marijos skulptūrą (ją, laikui einant, čia atvykstantys maldininkai buvo pradėję kunigaikštienės Birutės skulptūra vadinti ir ją garbino).[1]
Tuo laikotarpiu, kai buvo statoma grota, pagrindiniai grafų Tiškevičių naujųjų rūmų statybos ir parko apie juos įrengimo darbai jau buvo baigti.
Palangos Lurdo grota – Palangos dvaro sodybos komplekso sudėtinė dalis. Ji 1997 m. įtraukta į kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 23432). Grotos aukštis – 8,8 m. Joje – viena vidinė erdvė, į kurią patenkama iš šiaurės pusės.
***
Grafo F. Tiškevičiaus prievaizdas yra pasakojęs, kad mintis įkurti kalnų peizažo fragmentą imituojančią Lurdo grotą Palangoje Tiškevičiams kilo per jų povestuvinę kelionę po Europą, apsilankius Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietoje Lurde (Prancūzija). Ši vieta tiek Antaninai, tiek ir Feliksui padarė didelį įspūdį. Minėtasis prievaizdas Palangoje gyveno nuo 1899 m. birželio 15 d., tad grotos statybos darbus jis matė savo akimis.
Nemažai įdomių faktų apie šio objekto atsiradimą paskelbta 1932 m. išleistame žurnalo „Banga“ 19 numeryje. Skaitydami čia išspausdintus pasakojimus sužinome, kad tiek Birutės kalno koplyčią stačiusiam Palangos klebonui kun. Konstantinui Steponavičiui (1826–1870), tiek ir Lurdo grotą Palangoje stačiusiam grafui F. Tiškevičiui tuometinė valdžia turėjo nemažai pretenzijų. Kodėl? Atsakymą randame tame pačiame leidinyje: „Rusai, tiesdami nagus į Pabaltę, buvo supratę, kad katalikybė stovi skersai kelio jų „politikai“, tad visai nuosaiku, kad ėmėsi statymą trukdyti […]“.
Nepaisant įvairiausių kliūčių, grota buvo pastatyta ir ji greitai tapo gausiai lankoma katalikų ieta. Lietuvoje paskelbus nepriklausomybę, išaugo Vytauto Didžiojo ir jo motinos kunigaikštienės Birutės kultas. Tuo laikotarpiu dažnai prie Palangos Lurdo grotos vykdavo religinės apeigos, įvairios kitos iškilmės, tautinio judėjimo ir krikščioniškų organizacijų dalyvių organizuojami renginiai. Prie šios grotos minios žmonių buvo susirinkę 1921 m. vykstant Palangos prijungimo prie Lietuvos iškilmėms, 1930 m. per Vytauto Didžiojo paveikslo pagerbimo iškilmes. 1938 m. prie grotos buvo parodyta Vinco Mykolaičio-Putino misterija „Nuvainikuota vaidilutė“ (režisierius Liudas Gira).
Kaip yra pasakoję senieji palangiškiai ir jau minėtas prievaizdas, visi Lurdo statybai panaudoti akmenys yra natūralūs. Dalis jų atvežta iš Pryšmončių kaimo[2], o kai kurie – net iš Kretingos. Panaudoti ir iš jūros, prie tuometinio Palangos senojo tilto, ištraukti akmenys. Už kubinį sieksnį akmenų grafas mokėjęs po 20 rublių.
Iškilmingo naujojo statinio pašventinimo nebuvę, nes grotos nišoje stovėjusi didelė Švč. Mergelės Marijos skulptūra (Prancūzijos Lurdo Dievo Motinos statulos kopija, vieną naktį pabuvojusi Prancūzijos Lurdo grotoje) buvusi jau prieš ją nuperkant pašventinta. Yra pagrindo manyti, kad ši skulptūra buvo padaryta Paryžiaus „Maison Raffl“ dirbtuvėse, kuriose buvo sukurta ir pirmoji Prancūzijos Lurdo Dievo Motinos statula. Ji galėjo būti atgabenta ir iš Tulūzoje veikusių Francois Dominigue’o Monna dirbtuvių, kuriose tuo laikotarpiu buvo užsakyti statomos Palangos katalikų bažnyčios marmuriniai altoriai. Žmonės manė, kad ši skulptūra stebuklinga, tad melsdavosi prie jos. Šios skulptūros greitai neliko. Spėjama, kad ją iš neatsargumo sudaužė latviai, kurie labai mėgdavo šalia jos su savo „hersdamen“ fotografuotis. Sudaužytoji skulptūra buvo pakeista žymiai mažesne Švč. Mergelės Marijos skulptūrėle. Skulptūrėlė buvo graži, tačiau Palangos grotos nišai per maža. Neilgai trukus Palangos klebonas Juozapas Šniukšta (1864–1949) per Šv. Kazimiero draugiją Palangai išrūpino didesnę Švč. Mergelės Marijos skulptūrą (daug kas ją tada ir dabar Nekalto Prasidėjimo Švč. Mergele Marija / Pana Marija vadina). Tada ji buvo įkelta į grotos nišą vietoje anksčiau čia stovėjusios skulptūrėlės. Ją buvo sukūręs liaudies meistras Vladas Čižauskas (1888–1970). Kai kuriuose rašytiniuose šaltiniuose nurodoma, kad šios skulptūros autorius buvo Darbėnuose (Kretingos r.) gyvenęs liaudies meistras Aleksandras Vinkus-Vitkauskas (1832–1912).
1941 m. sovietams įsitvirtinus Lietuvoje, ant Palangos Birutės kalno buvo įrengtas Raudonosios armijos jūrų žvalgybos postas, visas kalnas apjuostas aukšta medine tvora. Toks pat vaizdas čia buvo ir vokiečiams okupavus Lietuvą.
Antrojo pasaulinio karo metais parapijiečiai aptvėrė grotą tvorele, šalia grotos pastatė šv. Bernadetos skulptūrą.[3]
1944 m. Palangą užėmus sovietų armijai, ant Birutės kalno esanti koplytėlė buvo apiplėšta, jos altorius ir šventieji paveikslai sunaikinti. Buvo išniekinta ir grotos nišoje stovėjusi Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Ją suvarpė kariškių iš šautuvo paleistos kulkos. Nišoje liko tik armatūros palaikomos nuo šūvių suskilusios skulptūros kelios dalys. Apie du metus Birutės kalnas ir jo papėdė nebuvo tvarkoma. Tuo laikotarpiu prie grotos atsirado šiukšlynas, o ant kalno stovėjusi koplyčia kai kas pradėjo naudotis kaip tualetu.
Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia nutarė Palangoje įkurti sąjunginės reikšmės kurortą. Jame katalikų tikėjimą liudijančių simbolių, kitų ženklų neturėjo likti.Tada šiukšlyną Birutės kalno papėdėje panaikino, o koplyčios išorę aptinkavo, visus jos katalikiškus simbolius panaikino, vidaus ir išorės sienas nudažė baltai ir čia įrengė kioską.
Palangoje 1941–1948 m. klebonu dirbęs kun. Jonas Ilskis (1907–1985) kartu su patikimais parapijiečiais pasirūpino, kad suniokota grotos nišos Švč. Mergelės Marijos skulptūra būtų restauruota ir perkelta į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Restauravimo darbų, paskatintas kun. J. Ilskio, ėmėsi mieste gyvenęs liaudies meistras Stasys Paulauskas su sūnumi3. Restauravimo darbai tęsėsi apie du metus. Rezultatas buvo puikus – skulptūra atrodė tarsi gyva.
Sovietmečiu sugrąžinti į grotos nišą Švč. Mergelės Marijos skulptūrą nebuvo galimybių, todėl Paulauskų restauruota skulptūra buvo pastatyta bažnyčioje ir iškilmingai pašventinta. Tikintieji iš karto ją pamilo ir, prisiartinę prie jos, parklupę ant kelių bučiuodavo Švč. Mergelės Marijos kojas. Toks paprotys išsilaikė ilgai, net ir dabar kai kurie tikintieji, prieš palikdami bažnyčią, prieina prie šios skulptūros pasimelsti, nusilenkia prie Švč. Mergelės Marijos kojų.
Sovietmečiu grotos niša buvo tuščia. Tuo laikotarpiu tapo tradicija Birutės kalno papėdėje, prie grotos, organizuoti poezijos vakarus.
Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, modernistinę Švč. Mergelės Marijos akmeninę skulptūrą Palangai padovanojo akmentašys vienuolis Vilius Orvidas. Ji buvo įkelta į grotos nišą, tačiau čia nelabai tiko, tad ilgai ir neužsibuvo. 2000 m. ši skulptūra pakeista tradicine Švč. Mergelės Marijos skulptūra, tais metais pagal V. Čižausko sukurtos skulptūros pavyzdį padarė Šiauliuose gyvenantis jo anūkas meistras Raimondas Leparskas (gimė 1939 m.). Jis yra ir 2002 m. prie Palangos Lurdo grotos pastatytos šv. Bernadetos Subiru skulptūros autorius.
Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – Palangos Lurdo grota
Tekstas paskelbtas 2022-01-18
_________________________________
[1] Stropus S., Vadovas po Palangos botanikos parką, V., 2001, p. 177.
[2] Pryšmončiai – kaimas pietvakarinėje Kretingos rajono dalyje, 2 km į vakarus nuo Kretingos, prie kelio Vydmantai–Kretinga.
[3] Ilskis J., „Statulos istorija“, Dienovidis, 1997 m. gegužės 23 d., nr. 21, p. 10.
_______________________________
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
