Šią skulptūrą kurorte surasti nelengva. Ji yra šiaurinėje Palangos botanikos parko dalyje, į dešinę nuo centrinio įėjimo į parką, kiek nuošaliau nuo centrinių takų, prie pat Dariaus ir Girėno gatvės. Skulptūra stovi ant vadinamojo Jaunimo kalnelio, kurį iš visų pusių juosia dideli medžiai. Tad, nors ir visai greta būdamas, gali praeiti pro šalį ir jos nepastebėti. Jei specialiai neieškosi, prie to kalno nepamatysi nei rodyklių, nei kokios kitos išsamesnė informacijos apie skulptūrą. Kodėl?
Palangiškiai paaiškina, kad šis kalnelis ir skulptūra – ne pramogų objektas.
Šioje vietoje yra buvusios senosios palangiškių kapinės, kuriose vėliau buvo laidojami mieste gyvenę žydų tautubės žmonės. Nuo 1892 m. kapinės neveikia.
Atsitiktinai į šią vietą užklydusius žmones, kalnelio paslaptingumas ir čia surasta parkams netipiška skulptūra verčia suklusti ir susimąstyti – kas tai? Šios 1981 m. parke įkurdintos skulptūros autorius – Lietuvoje kūręs žymus skulptorius Steponas Šarapovas (1936–1981), o architektas – Algis Juozas Knyva (g. 1934).
Po Antrojo pasaulinio karo gyventi į Palangą atvyko labai daug žmonių iš kitų Lietuvos vietų, tad kurorto istorija didelei jų daliai menkai žinoma. Kurorte yra kelios žydų kapinės. Nemažai informacijos apie jas jau paskelbta kurorto istoriją paskutiniais dešimtmečiais tyrinėjusių istorikų ir archeologų darbuose.
Sovietmečiu parko šiaurinė dalis buvo paversta miesto kultūros ir poilsio parko atrakcionų teritorija. Kai šie sunyko, Jaunimo kalnelį, kurio jau nebežymėjo jokie antkapiai, pamėgo girtuokliai. Kad ir kaip ši teritorija bebūdavo tvarkoma, švaros ir ramybės čia nebuvo. O kapinės yra kapinės, ir mirusieji reikalauja ramybės… Sovietmečiu, atgijus žydų judėjimui Lietuvoje, imta rūpintis, kad jų protėvių amžino poilsio vietos ir Palangoje būtų įamžintos. Veiklūs ir tokios vietos atitinkamu įamžinimu suinteresuoti žmonės pasirūpino, kad būtų gautas valdžios leidimas čia pastatyti skulptūrą. Jos sukūrimas užsitęsė gana ilgai. Šiandien jau sunku ir pasakyti, kiek tai, ką mes šiandien matome ant kalnelio, atitinka pirminį skulptoriaus sumanymą, nes, skulptūrą darant darbai buvo vilkinami ir vis tvirtinama, kad trūkinėja granitas… Pagaliau, kai reikėjo jau vietoje sumontuoti paminklą, buvo pasakyta, kad kai kurių skulptūros dalių trūksta. Vis dėlto skulptūros atidengimas įvyko… Na o tada ne vienas prabilo, jog kad ji – žydų antkapių simbolikos rinkinys. Kokia skulptūros meninė vertė, ką ji simbolizuoja, spaudoje rašyta nemažai, ko gero, menotyrininkai apie tai ir dar rašys. Daugelio eilinių parko lankytojų nuomone, gyvoje gamtoje ta skulptūra gal ir nekas. Bet čia – kapinės. Čia – ne parko skulptūra, o antkapinis paminklas.
Skulptūros pavadinimo gimimo istorija taip pat įdomi ir įvairiai interpretuojama. Yra žinoma, kad iš pradžių jai buvo parinktas „Šaulio“ pavadinimas. Bet „Šaulys“ sovietiniais laikais daugeliui valdžios atstovų asocijavosi su tarpukariu Lietuvoje veikusia Šaulių organizacija. Tada ir buvo prisiminti Mikalojaus Čiurlionio „Zodiako ženklai“…
1984 m. gruodžio l1 d.„Šaulio“ skulptūra paskelbta dailės paminklu. Ji 1993 m. balandžio 28 d. įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (unikalus numeris – 15334). Skulptūra saugoma valstybės.
Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukose – skulptūra „Šauluys“ ir Jaunimo kalnelis Palangos Birutės parke, kurio viršuje stovi ši skulptūra
Tekstas paskelbtas 2022-01-18
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
