„Baltasis angelas“ – viena unikaliausių ir seniausių vilų, iki mūsų dienų išlikusių Vytauto gatvėje (namo numeris 78). Apie 1870-uosius metus šią iš pradžių vasaros poilsiui skirtą vilą pastatė Palangos valdos šeimininkai grafai Juozapas ir Sofija Tiškevičiai. Vėliau ją nusipirko Basevičiai, o iš jų tarpukario metais – M. Urniežius. Vilos kieme anksčiau stovėjo balto angelo skulptūra. Taip pastatui prigijo Baltojo angelo vardas. Dabar ši skulptūra puošia Palangos miesto civilinėse kapinėse esantį Urniežių šeimos kapą.
Po Antrojo pasaulinio karo šiame name veikė Palangos miesto vykdomasis komitetas, vėliau jis buvo rekonstruotas, įrengti butai ir juose apsigyveno šeimos. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, namas grąžintas teisėtiems jų savininkams.
2005 m. balandžio 18 d. vila „Baltasis angelas“ dėl savo vertingų architektūrinių ir istorinių savybių įtraukta į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 30630) ir yra saugoma valstybės.
Pastatas priskiriamas XIX–XX a. sandūros laikotarpio medinės kurortų architektūros stilistikai. Jis vieno aukšto su mansarda, stačiakampio plano, kompaktinio tūrio su dviem vakarų pusėje esančiomis kiaurapjūviu dekoruotomis verandomis. Priešais jas yra laiptai su atraminėmis sienutėmis ir lietomis vazomis. Fasadas horizontalia kryptimi apkaltas lentomis. Langų apvadai, gegnių ir sijų galai profiliuoti. Virš verandos durų – dekoruoti arkiniai langai.
Stogas dvišlaitis. Sienos – rąstų. Perdangos, gegninės konstrukcijos – medinės. Sienose durų ir langų angos stačiakampės. Akmens mūro cokolis – su raudonų plytų mūro juosta virš jo. Durys, tarp jų ir dvivėrės, langai – stalių darbo.
Danutė Mukienė
Nuotraukoje – vila „Baltasis angelas“. Fotografas nežinomas. Iliustracija iš RKIC archyvo
Tekstas paskelbtas 2022-01-17
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
