Palangoje, prie Kęstučio ir S. Daukanto gatvių sankirtos, mėlynai dažytame mediniame name, veikia ilgą laiką Prancūzijoje gyvenusio, kūrusio, ten ir mirusio skulptoriaus modernisto Antano Mončio namai-muziejus. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, karo audrų svečioje šalyje įsikurti priverstas A. Mončys po kelių dešimčių metų, praleistų užsienyje, aplankė Lietuvą, planavo čia sugrįžti ir įsikurti šiame pastate. Nespėjo. Jis mirė 1993 metais. Prieš mirtį Lietuvai jis padovanojo dalį savo kūrinių kolekcijos. Ji buvo atvežta į Lietuvą, iš pradžių eksponuota Vilniuje, Kaune, o vėliau „įkurdinta“ čia, muziejinei veiklai pritaikytose buvusios „Jūratės“ sanatorijos bibliotekos patalpose.
Šiose patalpose 1993 m., atvežus į Lietuvą A. Mončio palaikus, čia vyko ir atsisveikinimas su skulptoriumi. Vėliau urna su jo pelenais palaidota Kretingos rajono Grūšlaukės kapinės, kurios yra netoli jo tėviškės – Mančių kaimo.
Dabar muziejaus antrajame aukšte veikiančioje nuolatinėje ekspozicijoje lankytojai turi galimybę susipažinti su skulptoriaus padovanotais ir kitais su dailininko gyvenimu ir kūryba susijusiais eksponatais – skulptūromis, kaukėmis, švilpiais, grafikos kūriniais, piešiniais, koliažais, nuotraukomis, dokumentais. Vykdant skulptoriaus valią, lankytojai skulptūras čia gali liesti.
Pirmajame aukšte esančioje ekspozicinėje erdvėje rengiamos keičiamos parodos.
Muziejaus interneto svetainė >
IŠSAMIAU:
Muziejus veikia Tiškevičių suformuoto Kurorto (Kurhauzo, Atrakcionų) parko teritorijoje (adresas: Kęstučio g. 17. / Simono Daukanto g. 16). Namas 2010 m. sausio 4 d. įtrauktas į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą (unikalus objekto kodas 22371). Saugomos jo architektūrinės ir istorinės savybės.
Šį namą XX a. 4 deš. savo poreikiams 36 arų sklype, kurį buvo įsigijęs iš grafų Tiškevičių, pasistatė Tiškevičių dvaro žemių prižiūrėtojo sūnus Vladas Navickas. Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia namą nacionalizavo ir perdavė sanatorijos „Banga“ žiniai. Iš pradžių čia veikė šios sanatorijos valgykla, o vėliau pastatas buvo perduotas Palangos miesto kurortinių-sanatorinių įstaigų susivienijimui „Jūratė“. Iki jo panaikinimo pastate veikė „Jūratės“ sanatorijos biblioteka. Tarpininkaujant Kultūros ministerijai 1993 m. į šį pastatą buvo atvežta skulptoriaus Antano Mončio Lietuvai dovanota jo kūrybinio palikimo dalis. Iš pradžių kūriniais rūpinosi 1993 m. privačia iniciatyva įsteigtas Antano Mončio kūrybinio palikimo išsaugojimo fondas, vėliau – ir 1997 m. įregistruota viešoji įstaiga A. Mončio namas-muziejus. Šis muziejus duris lankytojams atvėrė 1999 m. liepos 10 dieną.
Dabar muziejuje saugoma ir eksponuojama skulptoriaus Antano Mončio Lietuvai padovanota kūrinių kolekcija, kuri yra papildyta dokumentais, nuotraukomis, kitomis su A. Mončio gyvenimu ir kūryba susijusiomis vertybėmis. Čia rengiamos ir trumpalaikės parodos.
Muziejaus pastatas medinis, dviaukštis, sudėtinio plano, karkasinis. Jo kompozicinė ašis – stačiakampio plano ekspozicijų salės centrinis korpusas su pusapvaliu briaunuotu erkeriu pietų fasade. Rytų ir vakarų pusėje yra stačiakampio plano, išliekamosios vertės neturintys priestatai.
Danutė Mukienė
D. Mukienės nuotraukoje – Antano Mončio namų-muziejaus pastato fragmentas
Tekstas paskelbtas 2022-01-16
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Žinoma ir nepažinta Palanga: 10 virtualių turų po kurortą“
