„Žemaičių prietelius“ – pagrindinis ir ilgiausiai (1925–1940 m.) leistas Žemaitijai skirtas laikraštis. Jis buvo spausdinamas Kauno „Švyturio“ ir Telšių vyskupijos spaustuvėje, redakcija veikė Telšiuose. Pirmajame laikraščio puslapyje buvo nurodoma, kad tai „katalikybės, tautybės ir demokratybės liaudžiai šviesti savaitraštis“. 1925–1926 m. jį leido Katalikų veikimo centro Telšių skyrius, o vėliau (1926–1940 m.) – Telšių vyskupija. Kartais viešai būdavo deklaruojama, kad leidėjas – žemaičių katalikiškos organizacijos. Savaitraštis turėjo priedų („Jaunimas“, „Šeimyna“, „Svirplys“, „Naujakuris“ ir kt.). Jie buvo leidžiami neperiodiškai.
Laikraštį įsteigė iš Marijampolės apskrities S. Kalvarijos valsčiaus Pasūduonio kaimo kilęs ano meto lietuvių katalikų veikėjas, teisininkas, leidėjas Jurgis Dagilis (1903–1941). Jis 1925–1926 m. šį leidinį ir redagavo. Iš viso buvo išleisti 758 laikraščio numeriai. Jie būdavo nuo 4 iki 10 puslapių apimties. Vėlesniais metais savaitraščio redaktoriais dirbo Juozas Mačernis (1926–1927), Bronė Norvaišaitė (1926–1927), Petras Maželis (1928–1931), Kazimieras Berulis (1932–1935), Pranciškus Ramanauskas (1936), Feliksas Gureckas (1936), Vytautas Motiekaitis (1936–1938), Kazimieras Olšauskas (1936–1940).
Laikraštyje daugiausiai vietos būdavo skiriama katalikiškų organizacijų veiklai. Plačiai buvo nušviečiamas ir Bažnyčios gyvenimas, tačiau ne mažesnis dėmesys skirtas ir aktualioms politinio, ekonominio, kultūrinio, socialinio gyvenimo bei kitoms skaitytojus dominančioms temoms. Šiame leidinyje, ypač paskutinįjį jo gyvavimo dešimtmetį, paskelbta daug nedidelės apimties grožinės literatūros kūrinių (daugiausiai eilėraščių). Laikraštis turėjo kultūrai skirtų skyrelių. Būtent šiame leidinyje pirmiausiai pradėti skelbti tekstai, parašyti žemaičių kalba (dažniausiai jie buvo spausdinami po rubrika „Žemaitėška pastuogė“). Skatinant skaitytojus rašyti žemaitiškai, 1939 m. gruodžio 21 d. laikraščio numeryje buvo paskelbti Žemaičių tarmės proseminaro parengti Žemaičių rašybos pagrindai. Šiame savaitraštyje vyko ir diskusija žemaitiškos rašybos klausimais.
Leidinys turėjo tokius dažnai spausdinamus skyrelius kaip „Telšių kronika“, „Savojo krašto žinios“, „Žemaičių krašto žinios“, „Žemaičių prieteliaus“ radio“, „Ūkis“, „Nelaimingi atsitikimai“, „Plačiame pasaulyje“ ir kt. Leidinyje buvo spausdinami ir skelbimai, reklama, radijo programa. Nemažai tekstų išspausdinta Žemaitijos vietovardžių, liaudies meno, švietimo temomis. Buvo rašoma ir apie žemaičių tradicinius rūbus, tradicines žemaičių kalendorines ir bažnytines šventes. Laikraščio skaitytojai būdavo skatinami domėtis ir kitų Lietuvos regionų gyvenimu. Tuo tikslu skelbtos publikacijos iš kelionių po Aukštaitiją, apsilankymų Vilniaus krašte, įspūdžiai iš Suvalkų krašto, aktualios naujienos iš uostamiesčio (beje, tiek tuo metu, tiek ir vėliau žemaičiai Klaipėdą priskirdavo savo kraštui) ir kt. Abejingų nepalikdavo tokie straipsnių pavadinimai kaip „Kiekvienas lietuvis turi aplankyti Vilnių“, „Pas simpatiškus aukštaičius“, „Iš Klaipėdos ir Suvalkų“, „Pro narsiojo Margio kalną“,
Šiame laikraštyje buvo išspausdinti ir pirmieji viešai paskelbti poetų Vytauto Mačernio, Pauliaus Jurkaus, Prano Genio eilėraščiai. Čia savo kūrybą skelbė ir Paulius Drevinis, keletas kitų pradedančiųjų poetų. Plačiai buvo nušviečiama Žemaičių kultūrinio sambūrio, Telšių Žemaičių teatro, Žemaičių muziejaus „Alka“ veikla. Būdavo pranešimų ir apie Telšiuose tarpukariu aktyviai veikusią „Kanklių“ draugiją. Laikraštyje nemažai pateikta ir žemaičių tautosakos pavyzdžių (daugiausiai buvo publikuojami padavimai, pasakos, patarlės, priežodžiai, mįslės, orų spėjimai, liaudies dainų tekstai).
Leidinyje bendradarbiavo žemaičių vyskupai Vincentas Borisevičius, Justinas Staugaitis, Petras Maželis, Pranciškus Ramanauskas ir nemažai kitų aukštų Telšių ir kitų lietuviškų vyskupijų dvasininkų. Tarp bendradarbių buvo Plungės, Babrungo apylinkėse žemaitiškai užrašytą tautosaką skelbęs Zidorius Brutenis. Laikraštyje skelbtos ir Grigo Valančiaus, Aleksandro Vitkausko, Algimanto Žuko, Stasės Vanagaitės, Broniaus Jurgučio, Kazimiero Olšausko, daugelio kitų autorių publikacijos. Aktualu tai, kad beveik visi mažos apimties tekstai būdavo pasirašomi slapyvardžiais arba inicialais, todėl dabar šių autorių pavardes iššifruoti sudėtinga.
„Žemaičių priedelius“ tarp žemaičių buvo gana populiarus – paskutiniaisiais laikraščio gyvavimo metais jo tiražas siekė 4 000 egzempliorių.
Lietuvoje pradėjus šeimininkauti sovietams, „Žemaičių prieteliaus“ redakcija buvo priversta savo darbą nutraukti. Šį leidinį pakeitė nuo 1941 m. liepos mėnesio ėjęs visai Žemaitijai skirtas savaitraštis „Žemaičių žemė“. Jis buvo spausdinamas 1941–1944 metais.
Danutė Mukienė
Tekstas paskelbtas 2022 m. sausio 7 d.
Publikacija parengta įgyvendinant 2022 m. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Elektroninis žurnalas ŽEMAIČIŲ ŽEMĖ“
