Juozas Žemgulys – gydytojas, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis. Jis gimė 1890 m. gruodžio 17 d. Kretingos apskrities Veiviržėnų valsčiaus Rusinų kaimo pasiturinčių valstiečių Barboros ir Juozapo Žemgulių šeimoje. Dar vaikystėje jis pasižymėjo įvairiais gabumais, kruopštumu ir nuoširdumu.
Baigęs Palangos progimnaziją mokėsi Liepojos gimnazijoje, kurią baigė 1910 m. Vėliau pradėjo studijuoti mediciną Petrapilio karo akademijoje. 1913 m. persikėlė studijuoti į Tartu universitetą. Prasidėjus I pasauliniam karui buvo mobilizuotas į kariuomenę. Dirbo jaunesniuoju gydytoju. Buvo sužeistas, tačiau pasigydęs vėl ėmėsi mokslų – savarankiškai studijavo toliau mediciną. 1918 metais, dar besigydydamas, Charkovo universitete išlaikė baigiamuosius aukštojo mokslo medicinos egzaminus. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti Jurbarko ligoninės vedėju. Čia jis greitai pagarsėjo kaip gabus chirurgas.
1919 m. J. Žemgulys išvyko gyventi į Kauną ir čia sėkmingai pradėjo dirbti chirurgu valstybinėje ligoninėje. Nuo 1923 m. jis – Kauno karo ligoninės chirurgas. Čia jam suteiktas medicinos tarnybos pulkininko laipsnis.
Juozas Žemgulys kurį laiką dirbo ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmininku. 1935 m. gydytoją perkėlė dirbti į Klaipėdą. Čia jo kolegos buvo tuo laiku garsūs chirurgai J. Plechavičius ir M. Grinkevičius ir kt.
J. Žemgulio vadovaujamame Chirurgijos skyriuje buvo atlikta apie 700 didelių ir 900 mažų operacijų. 1939 m. kovo 22 d., hitlerininkams užgrobus Lietuvą, J. Žemgulys persikėlė gyventi į Panevėžį. Čia jis dirbo apskrities ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėju.
J. Žemgulys buvo ne tik garsus chirurgas, bet ir visuomenės veikėjas.
Nuo 1910 m. jis – korporacijos „Fraternitas Lituanika” narys. Jis – vienas iš Kauno medicinos draugijos steigėjų ir ilgametis draugijos narys, pirmosios draugijos valdybos sekretorius. Jo iniciatyva buvo įsteigta Lietuvos chirurgų draugija, buvo jos vicepirmininkas.
1920 metais daug prisidėjo organizuodamas Aukštuosius kursus Kaune, kur Medicinos skyriuje dėstė chirurgiją. 1919 metais išrinktas žurnalo „Medicina” redaktoriumi (redagavo iki 1922 m.). Šiame leidinyje jis publikuodavo ir savo straipsnius chirurgijos temomis.
Parašė ir išleido greitai visoje Lietuvoje tapusią populiarią knygą apie gydymą namuose.
J. Žemgulys buvo taurios sielos žmogus, reiklus sau ir kitiems. Jei Veiviržėnų žmonės sužinodavo, kad J. Žemgulys parvyksta į savo tėviškę, susirinkdavo didžiausias būrys jį sutikti. Ateidavo prie jo tėvų namų ir pagalbos prašydami. Gydytojas niekada neatsisakydavo jiems padėti, ir be jokio užmokesčio. Su jais kalbėdavo gimtąja savo krašto tarme.
J. Žemgulio žmona buvo Leokadija Steponaitytė. Jų vestuvės įvyko Palangoje. Žemgulių šeimoje augo penki vaikai.
1941 metų birželio 26 d. Juozą Žemgulį Panevėžio ligoninėje žiauriai nukankino enkavedistai.
Jo žmona 1944 metais kartu su vaikais pasitraukė į Vakarus. Vienas jų sūnus – Juozas Žemgulys – šiuo metu gyvena Amerikoje. Jis pasirinko tėvo profesiją ir taip pat garsėja kaip gabus gydytojas.
Veiviržėnų miestelio centre esančiose senosiose Šv. Jurgio kapinaitėse 1990 metais Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninės Chirurginio skyriaus vedėjo Kazimiero Garelio iniciatyva pastatyta koplyčia.
1990 m. gruodžio 14 d. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Raudonojo Kryžiaus konferencijų salėje įvyko Juozo Žemgulio 100-ųjų gimimo metinių minėjimas.
J. Žemgulio gimtinėje, Rusinų kaime, jų sodyboje, pastatytas ir pašventintas kryžius, prie namo memorialinė lenta su įrašu: „Šiuose namuose 1890 m. gruodžio 17 d. gimė įžymus chirurgas Juozas Žemgulys, komunistinio teroro vykdytojų nukankintas Panevėžyje 1941-06-26 pirmomis, tik ką prasidėjusio karo dienomis; „Gelbėdami kitus, žuvo patys”.
Tai įrašas ant Panevėžio Respublikinės ligoninės kieme stovinčio paminklo. Paminklą sukūrė skulptorius Bernardas Bučas. 1992 m. Veivirženuose, Šv. Jurgio kapinaitėse, Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino Šateikiuose gyvenančio tautodailininko Antano Kniūkštos pastatytą koplyčią. Šios koplyčios statybos iniciatorius buvo Klaipėdos ligoninės Chirurginio skyriaus vedėjas K. Garalis bei gydytojai Pratašius ir V. Venslauskas.
Kaune, Žaliakalnio rajone, viena gatvė pavadinta Juozo Žemgulio vardu.
Tekstą parengė Ona Auškelaitė