Mažeikių rajono kultūriniam gyvenimui iki 1919 m. didelę įtaką darė žinomas režisierius, vienas iš Lietuvos profesionaliojo teatro kūrėjų Juozas Vaičkus. Kai kas jį vadina ir Mažeikių lietuviško kultūrinio gyvenimo pradininku.
J. Vaičkus gimė 1885 m. Zastaučių kaime, Tirkšlių valsčiuje. Mokėsi jis Liepojos, Dorpato, Pernavos gimnazijose, vėliau – Peterburgo universitete, kur baigė teisės fakultetą. Teisininko veikla J. Vaičkus niekada neužsiėmė. Mokydamasis universitete, jis lankė ir Imperatoriškąją dramos mokyklą. Per vasaros atostogas kartu su Mažeikiuose sukurta „Skrajojančiojo teatro” trupe važinėdavo po miestelius rengdamas lietuviškus vakarus. Iki 1914 m. ši trupė suvaidino apie 180 spektaklių. Nuo 1915 m. Peterburge J. Vaičkus įsteigė vaidybos studiją, kurioje rengė profesionalius aktorius lietuviškam skrajojančiam teatrui. Dirbdamas su šia grupe, jis pasiekė žymiai daugiau negu tikėjosi iš pradžių. J. Vaičkaus suburtas kolektyvas tapo Lietuvos valstybinio dramos teatro branduoliu, o pats J. Vaičkus šio teatro vedėju ir režisieriumi. Tad vienas iš Lietuvos dramos teatro įkūrėjų yra ir jis.
Mirė J. Vaičkus 1930 m.
Kuo J. Vaičkaus gyvenime reikšmingas kūrybinio darbo periodas Mažeikiuose?
Iš karto reikia pažymėti, kad konkrečiai Mažeikiuose J. Vaičkus dirbo, kūrė neilgai. Reikšmingiausi jo darbai nuveikti jau vėlesniu laikotarpiu. Bet J. Vaičkus visą laiką pabrėžtinai didžiavosi šiuo periodu. Ypač jis išskirdavo tuo laikotarpiu (1905 m. birželio 29 d.) Mažeikių mieste, kuris tada priklausė Kauno gubernijai, suorganizuotą pirmąjį oficialų lietuvišką vakarą, kuriame buvo parodytas spektaklis „Velnias spąstuose” .
J. Vaičkų Mažeikių krašto žmonės gerbia ir nuolat prisimena. Siekdami įamžinti jo atminimą, 1975 m. Lietuvos teatro pradininko Juozo Vaičkaus gimtinėje, Zastaučių kaime, jie atidarė muziejų-memorialinę ekspoziciją, kuria rūpinosi Mažeikių muziejaus darbuotojai. Prasidėjus privatizacijai, pastatas, kuriame veikė ekspozicija, buvo atiduotas teisėtiems jo paveldėtojams, ir, kaip tai dažnai šiais laikais atsitinka, jiems tokios nuolat veikiančios ekspozicijos neprireikė… Liko tik pati gimtoji J. Vaičkaus tėvų sodyba, kurią gali aplankyti visi, kas domisi šiuo iškiliu žmogumi, gerbia jo talentą.
Redakcijai rengiant publikaciją, panaudoti faktai, kuriuos savo diplominiame darbe apie Mažeikių rajono kultūrinio gyvenimo raidą paskelbė Vytautas Ramanauskas
Žymiausi J. Vaičkaus mokiniai: J. Stanulis, V. Dineika, P. Kubertavuičius, O. Kurmytė, P. Tendžiulytė, A. Vainiūnaitė ir kt.
VAIČKAUS VADYBOS STUDIJOS
Vitalijus Zabarauskas
Pirmąją privačią vaidybos studiją Juozas Vaičkus įkūrė 1916 m. Petrograde. Subūręs apie 20 mokinių, mokė juos vaidybos ir kitų scenos meno dalykų, statė pjeses (S. Bagušytės ir M. Dirmantaitės „Dumblynė”, Petro Vaičiūno „Aukos”).
Žymesnieji to laikotarpio mokiniai: V. Dineika, J. Dikinis, P. Kubertavičius, O. Kurmytė, J. Stanulis, Vaičiūnas. 1917 jie papildė J. Vaičkaus vadovaujamo skrajojamojo teatro trupę. Vėliau Vaičkus privačias vaidybos studijas turėjo Vilniuje, Kaune, Čikagoje. 1932 m. Kaune jis įkūrė naują vadybos mokyklą, pavadintą Kino ir teatro studija. Čia buvo mokoma pagal vaidybos mokyklų programą (daug dėmesio buvo skiriama sceninei kalbai, inprovizavimui, scenos technikai). Visus dalykus dėstė pats Vaičkus (turėjo du asistentus). Iš pradžių šią studiją lankė apie 150 klausytojų. Kai 1933 m. apie 70 moksleivių mėgino pereiti (24 buvo priimti) į Valstybės teatro vaidybos mokyklą, J. Vaičkaus studija nustojo veikusi.