Viel ir viel sogrīžtam i Palonga. Pavasari, ka saulė praded ruodītė kieli pri jūras… Važioujem šimtus kėluometru, ka če, tuo „pasaulė pabonguo“ gautomem valondelė, kėta pri jūras pabūtė, anuos uošėma pasėklausītė, praeitė tou posė kėluometra tėlto i jūra ėr ikvieptė gaivė, ėš tuolībiu atnešama gelmiū kvapa. Če sosėeit do pasaulē. Če smėltīs ėr vondėnīs, nugairintas pajūrė pošelės ėr metu metās ož sava būvi kuovuojėntės gīvuosės pakrontės kuopas. Če ėr Bėrotas kalns, vės dar tvėrts, žaliū miediu apjousts, mūrėnė keporė ožsėdiejės. Senē jau anuo maldininkā neblonka, ėr dainē poetā tou kalna primėrša. Gal dėl tuo, ka netorem šėndėin kėta Valiūna Sėlvestra ėr nieks naujū Bėrotas gėismiū nebkor. Gerā, ka senuoji lig šiuol gėidama, Lietovuo žėnuoma ėr tonkē ne tik pajūrė krašta, bet ėr vėsuos Žemaitėjės gimno vadėnama. Tėms, katrėi nebžėna anuos, īr kam primintė – Palonguos „Mieguvos“ polkluora ansamblis tou dainė mažne vėsus sava svarbesnius rėnginius če, Palonguo, praded a užbėng. Tonkē tus ansamblietius gali sotėktė ėr ont Bėrotas kalna, parka terėtuorėjuo esontė Žemaitiu kalnelė – mūsa pruotieviu palaiduojėma vėitas; neožmėrša tuo krašta žmuonis, kāp rēk saulė i jūra nuleistė, kāp anou sotėktė, pagarba ėšejosėms atėdoutė.
Bova laikā, ka Bėrotas kalna vietinis klėbuons Stepuonavīčė Konstantīns gluobuojė, rauduonū plītu koplīčė pastatė. Vos spiejė tou darba pabėngtė, atsėsveikėna so šiou pasaulio. Tumet i anuo vėita stuojė konėgs Šarkauskis – pasėrūpėna, ka ē būtom gražsotvarkīts kalns, prieigas pri anuo, ėr pakvėitė če viel rinktėis žmuonis. Anėi tuo kalna dā ėr ožmėršė nebova. Nier tuokiuos vėitas Lietovuos pajūrie, katra tēp žmuonis trauktom. Juk, kāp saka ėr tuos žemės tīrėnietuojē, če, ont Bėrotas kalna, anėi melstėis dėivams paguonībės laikās rinkuos, če anėi sava muoksla švėntuovė bova isirėngė, če liuob bortėis, ka prievarta nu senūju dėivaliu krėkščiuonis anus miegėna atkratītė, če, prijiemė krėkščiuonībė, krīžius, koplītstulpius statė, parklopė priš anus aukštībies esontem meldies. Če, i Bėrotas kalna, žmuonis rinkuos ė vieliau, dėdliausius krašta īvīkius pažīmiedamė: nešė vielevas ėr gėiduojė gėismės, ka Bėrotas sūnaus Vītauta 500 metu jubilieju Lietova mėnavuojė, če žmuonis ėr par Palonguos krašta prijungėma pri Lietovuos ėškėlmės bova sosėrinkė, ka vėinė kėtus viel sava žemie pasveikintom. Šėik tėik tou tradicėjė tik šėndėin Respublikas ėr miesta valdiuos žmuonės, ipratė sava sprėndėmus tuolėj nu anus rinkusiu akiū prijiminietė, paskotėnēs metās kartās primėršt. Bet tas, kas vīkst šėndėin, nier omžėna – ėr mes patīs, ėr mūsa prijemamė sprėndėmā. Mes tik vėinė kėtėms gīventė ar ėšeitė iš tuo pasaulė padedam, žėnuom tuo a nežėnuom. Tėi, kas paded gīventė, ėr džiaugtėis gīvenėmo, vėsū pagarbuo. Nosėpelnė anuos ėr dabartėnē Bėrotas kalna šeimininkā. Anėi ne tik če, bet ėr vėsamė Tiškevīčiu ikortamė parkė jau daug metu gražē tvarkuos ėr kėtėms ruoda pavīzdi, kāp tou rēk darītė.
„Žemaitiu žemė“ vės i Palonga sogrīžt dar ėr diel tuo, ka če īr anuos pradė. 1993 metu rodėni Palonguo spaudā bova parėngts pėrmāsis žornala numeris, katros ėšauga ėš Palonguo 1991 metu vasara pradieta leistė žėmaitėška laikraštė „A mon sakā?“ Tū leidėniū gėmėms nebova atsitėktinis. Palonguos krašta, kap ė vėsuos Žemaitėjės, žmuonis neprastā īr ėšlaikė sava muotinu kalba, tradicėjės ėr papruotius ėr tou brongėn. Tuokē pasauliejautā pagrīstė tās laikās reikiejė leidėnė ėr ons atsėrada. Nu 1996 metu vėdorė žornala redakcėjė parsikielė i Vilnio. Bet nu tuo nedaug kas pasikeitė – sava gimtū nomū neožmėršuom, ėr tam kraštou skėrtās leidėnēs lig pat 2017 metų (kol bova leidams kultūras ėr švėitėma žornals „Žemaičių žemė“ redakcėjė če liuobsogrīžtė. Sogrīžtam ė dabar, skelbdamė žėmės iš Žemaitėjes interneta leidėnie „Žemaičių žemė“.
Ar būs kor neštė medo?
Daugiau skuola redakcėjė Palongā jaut diel kėtū dalīku. 1993 metās karto so Lietovuos naciuonalėnio moziejo, Palonguos kultūras skīrio bovuom ožsokė rēkalus diel Palonguos krašta moziejaus ikūrėma. Ligo jau so tou laiko mero dėrbosio Mikalkieno Rimanto bovuom ėr diel vėitas tam moziejou sotarė, ėr diel anuo kūrėma sālīgu – toriejė tas moziejos pastatė pri Vītauta ėr Dariaus ėr Giriena gatviu sankrīžas, kor tou laiko miesta Kultūras ėr švėitėma skīrios veikė. Bet… Ka mes tariemies so mero, anuo pėrmāsis pavaldėnīs neaiškiuoms aplinkībiems dali tuo pastata tās laikās kėlontem Klaipiedas verslininkou ėšnuomuojė. Tēp tās metās ėr pakėba uorė moziejaus idiejė. Bet ana neožgesa – jau kelė metā Palonguo veik Palonguos kurorta moziejos.
Aukas tuštībiu mugē
Tėi, katrėi iš Senuosės ėr Naujuosės Palonguos, nu sena skersā veiziejė i vėsuokius atvīkielius ėr anus parejūnas lig šiuol vadėn. Ne vasaruotuojus, tėi ta jau kompelninkā – anėi pininga soneš. Parejūnā tėi, katrėi nieka gera tam kraštou nedoud, tik pasėjem, kou če dar ėš tuo smėltiu žemės gal ėšsunktė. Pasėjimtė gal ėr mėlėjuona i tou žemė investavos, ėr do. So tās piningās gal ėr ėšdraskītė, sojauktė gīvenėma, katros tor sava diesnius ėr taisīklės. Lig šiuol atsėmėno vėina daugiau kap priš 20 metu vīkusi puokalbi so jau mėnavuoto bovosiu Palonguos mero R. Mikalkieno aple jūra – diel kuo ana paskotėnēs metās tēp pol mūsa pajūrė kronta. Atsakīms bova panašē tuoks: „Jūra – gīva. Pamiegink i žmuogaus kūna kuokė rakšti ivarītė. Ons ėš pastarūju stėngsės anou atsėkratītė. Dėina kėta, veiziek, ėr ėšuopies aplinkou, žaizda atsivers…“ Pavākštiuok pavasari palei kronta – pamatīsi: če ėš tėkrūju atsėvierosės ligo kuokės mūsa žemės žaizdas. Anuos sosėformoun ne bile kor, vuo pri vėsuokiū i jūra ėšvestū ėšmetamūju vamzdiu, pri vėsuokiū ne vėituo soleistū akmėnū, sokaltū puoliu. Tēp jūruo, tēp ėr ont kronta. Pamiegink, metus-kėtus praleidės, ka kurorts dar nie skrozdielīno pavėrtės, pareitė par kurorta. Nepamatīsi če tik Velniaus danguoraižiu. Vėsuokė kėtuokė bruda – nuors vežėmo vežk. Ėr ne diel tuo, ka žmuonis nenuorietom če geriau tvarkītėis, vuo diel tuo, ka daug kas nemuok tvarkītėis arba nežėna tuo krašta tradicėju, nejaut anuo savėtoma. Kartās ėr ne ėš bluoguos valės anėi, je galietom, tėik če, tėik ėr Vėlniou, Kaunė baltuom plasmasėniem lėnteliem vėsus nomus apkaltom, Basanavīčiaus gatvės pavīzdio vėsas kurorta gatvės „sokultūrintom“ ėr dar pri anū esontės vilas ėš tuola kičo šaukontiuom diletanta ėšdruožtuom a somūrīto, ėš plastmasės padarītom ėr neskuoningā nodažītuom skulptūruom apstatītom, šimtametės Palonguos pušis vėn diel tuo, ka anuos unt tū lauka kavėniu dėrbtėniu žaliū kėlėmu spīglius barsta, viejems laužītė padietom, vo nulaužtas plasmasėniem palmiem pakeistom. Esam toriejė tuokiū Vęlniaus pliažė pri Baltuojė tėlta, īr jau anū ėr pri gražiūju Palonguos Basanavīčiaus gatviu vilu, ėr Palonguos pliažė anuos jau pradietom „augtė“. Augs anuos ėr dauginsės, je netoriesem valės ėr savigarbas, je Palonga, tēp Tiškevīčiu mīlieta ėr puoselieta, ož nieka paversem, vėskou, kas če īr tėkra ėr dar gal trauktė žmuonis, ėiškontius puoėlsė, ramībės ėr atgaivuos, tuštībiu mugē paaukuosem.
Mukienė Danutė