Aleksandras Narcizas Karolis Pšezdzieckis (lenkų kalba – Aleksander Narcyz Karol Przeździecki) – grafas, istorikas, knygų leidėjas, Sofijos Viktorijos Tyzenhauzaitės dukterėčios vyras (brolio Konstantino Tyzenhauzo dukters Marijos vyras).
Aleksandras Narcizas Karolis Przezdzieckis gimė 1814 m. liepos 29 d. Čarni Ostriv (dab. Чорний Острів, Ukraina) dvare, mirė 1871 m. gruodžio 26 d., palaidotas Krokuvos Švč. Trejybės bažnyčioje.
Jo tėvai buvo Konstantinas Pšezdzieckis ir Adelaidė Olizarunaitė.
Aleksandras 1831 m. baigė licėjų Krzemieniecke, vėliau studijavo istoriją Berlyno universitete.
Jis buvo Čarni Ostriv, Falentų ir Ojcovo dvarų šeimininkas. Aleksandrui priklausė vienas prabangiausių ir moderniausių viešbučių Varšuvoje – „Hotel Europejski“, kuris veikia iki šiol. Čarni Ostriv dvaro rūmuose jis įkūrė Pšezdzieckių ordinacijos biblioteką.
Jo žmona buvo Rokiškio grafo Ignoto Tyzenhauzo sūnaus Konstantino Tyzenhauzo dukra grafaitė Marija Tyzenhauzaitė (1827–1890), žinoma kaip dailininkė, iliustruotoja, mecenatė, filantropė. Jie susituokė 1842 m. lapkričio 24 dieną. Gyvendami santuokoje susilaukė trijų vaikų: dukters Helenos, kuri mirė vienerių metų amžiaus, ir dviejų sūnų – Gustavo ir Konstantino. Po motinos Marijos mirties 1890 m. Konstantinas paveldėjo Rokiškio dvarą. Konstantinas plačiai garsėjo kaip visuomenininkas, spaudos rėmėjas, archeologas, publicistas. Jis sumanė Varšuvoje įsteigti greitąją pagalbą ir pasirūpino, kad ši idėja būtų realizuota.
Aleksandro Narcizo Karolio Pšezdzieckio paveldėti turtai jam sudarė galimybę daug laiko skirti mokslinei veiklai, kelionėms po Europą. Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Italijos bibliotekose ir archyvuose jis ieškojo istorinių šaltinių, susijusių su Lenkijos istorija.
Sudarė ir 1850 m. paskelbė bibliografinį rankraščių katalogą, 1852 m. – Neapolio arkivyskupo, Šv. sosto atstovo Lenkijoje, Annibalo iš Kapujos laiškus apie bekaralmetį po Stepono Batoro ir pirmuosius Žygimanto III valdymo metus, XIX a. 6 deš. pradėjo leisti Jono Dlugošo darbus. Ši jo mokslinė ir leidybinė veikla yra svarbi Lenkijos istorijos mokslo dalis ir vertinama iki šiol.
Aleksandrui mirus, jo rankraštiniu palikimu ir publikavimu rūpinosi sūnus Konstantinas Pšezdzieckis.
Nuotraukoje – Aleksandras Narcizas Karolis Pšezdzieckis. Originalas saugomas Rokiškio krašto muziejuje.
RKIC informacija